Tokią Baltarusijos parlamento aukštųjų rūmų – Respublikos Tarybos narys Olegas Slinko išdėstė prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui lojalios naujienų agentūros BELTA korespondentui.
Teisina karais
„Neįmanoma tylėti, kai susidaro tokia situacija, – teigė politikas. – ES Baltarusiją kaltina aplaidumu. Net skambėjo kaltinimai dėl bendradarbiavimo perkeliant užsieniečius prie Lietuvos sienos. Be tokių juokingų pastabų per pastarąsias kelias dienas iš kaimynų neišgirdome nieko protingo.”
Anot O.Slinko, migrantų srauto į Europos valstybes augimo priežastis tapo kariniai veiksmai daugelyje regionų.
„Taip, problema tikrai paaštrėjo. Žmonės bėga nuo karo, gelbėdami savo šeimas. Juk tolerantiška Europa pati kvietė Vidurio Rytuose nukentėjusius žmones.
Ir ką mes matome? Jie nuvežė nelaimėlius prie Baltarusijos-Lietuvos sienos, sumušė, „atidarė“ ugnį virš galvų… Tarp nukentėjusiųjų yra net nėščia moteris. Kuo kalti šie žmonės? Ir kas pradėjo šiuos karinius konfliktus? Retoriniai klausimai.“
Parlamentaras greičiausiai rėmėsi kelių dienų senumo tos pačios BELTA pranešimu, esą Lietuvos pasieniečiai sumušė keletą irakiečių migrantų, sunaikino jų dokumentus ir pasiuntė atgal per sieną į Baltarusiją. Kaip tik šioje nepatvirtintoje žinutėje buvo rašoma apie besilaukiančią moterį.
Daugiau nei pusę migrantų sudaro atvykėliai iš Irako, nemaža jų dalis – kurdai. Didele etnine, religine, kultūrine ir kalbine įvairove pasižymintis Irakas išties nėra saugus ir migracija iš šios šalies į Vakarus nėra ne tik šių dienų, bet ir net šio amžiaus reiškinys – ji vyksta jau keletą dešimtmečių.
Dešimtmečius užtrukusios Saddamo Husseino režimo represijos, vis pasikartojantis smurtas ir žudynės, karas su Iraku, Persų įlankos karas ir vėliau sekusios sankcijos, JAV vadovaujama invazija – kiekvienas reikšmingesnis istorijos įvykis vertė irakiečius ieškoti saugaus prieglobsčio.
Vien dėl po invazijos prasidėjio smurto per penkerius metus naujų namų savo šalyje ar užsienyje (didelė dalis – Europoje) ieškojo 4,7 mln. irakiečių.
„2020 m. Irakas išliko viena iš penkių pagrindinių tarptautinės apsaugos prašytojų ES kilmės šalių“, – teigiama Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) ataskaitoje.
Tad aiškinimai, kad dabartinę migrantų bangą nulėmė karas, yra be rimto pagrindo. Kalbant apie dešimtmečių perspektyvą, irakiečių migraciją lemia ir kariniai veiksmai. Tačiau pastarosiomis savaitėmis situacija Irake nepablogėjo taip stipriai, kad bėglių srautas būtent į Lietuvą būtų galėjęs išaugti keliasdešimt kartų.
Vadina propaganda
O.Slinko taip pat įspėjo, kad situacija gali tapti nekontroliuojama ir net peraugti į ginkluotus susirėmimus: „Radikalūs musulmonai, matydami vaizdus, kas vyksta pasienyje, vargu ar galės išlikti abejingi. Nebus lengva sutramdyti agresyviai nusiteikusius, įžeistus ginkluotus žmones, kurie ateis ginti savo bendratikių.“
Todėl politikas paragino „ne švaistyti laiką nepagrįstiems kaltinimams bei sunkinti ir taip jau nelengvą situaciją“, o „protingai įvertinti tai, kas vyksta, kartu išspręsti problemą, supratingai reaguoti į tuos, kurie bėga nuo bado ir niokojimų“.
Pasak jo, dabar būtų geriausia ištiesti pagalbos ranką. „Nepavargsiu kartoti: baltarusiai yra taikūs žmonės, pasirengę padėti, įsijausti. Bet kokia konfliktinė situacija mums yra skausmas ir diskomfortas. Mes pasisakome už taikų bet kokių klausimų sprendimą. Ir mes raginame tai padaryti savo kaimynus“, – apibendrino O.Slinko.
Tačiau A.Lukašenka neseniai pareiškė, kad Baltarusija, patirianti Vakarų sankcijas dėl susidorojimo su prodemokratine opozicija ir žmogaus teisių pažeidimų, migrantų nestabdys, nes tam neturi nei lėšų, nei pajėgumų. Tai prasilenkia su O.Slinko teiginiu, esą Minskas nusiteikęs spręsti problemą.
Lietuvos pareigūnai teigia, kad migrantų antplūdis yra organizuota Baltarusijos režimo akcija prieš Lietuvą, atsakant į Vilniaus vaidmenį inicijuojant ES sankcijas režimui, kaltinamam rinkimų klastojimu, brutaliu susidorojimu su opozicija ir jos šalininkais bei žmogaus teisių pažeidimais.
Ekspertai panašius pareiškimus ir pranešimus apie tariamą smurtą prieš migrantus vadina propaganda, siekiant sudrumsti vandenį.
„Baltarusijos režimas sukuria problemą, paskui apkaltina pačią Lietuvą, tada gūžčioja pečiais, o vėliau sako, kad gal ir galėtų padėti, bet užsiima šantažu, o kai tai pavadinama tikru vardu, užmeta keletą neva diskredituojančių istorijų ant viršaus.
Kol kas visa tai panašiau į sąmoningą vandens drumstimą. Lietuvai svarbu laikytis tarptautinės teisės normų ir nepasiduoti galimoms provokacijoms“, – portalui 15min neseniai sakė „Freedom House“ atstovas Lietuvoje Vytis Jurkonis.
Rytų Europos studijų centro direktoriaus Lino Kojalos teigimu, migrantų temą A.Lukašenka tikslingai pavertė informacinių atakų objektu, ką rodo ir jo paties dalijami interviu.
„Visa tai, kas Lietuvoje pasakojama apie Baltarusijos režimą, perdaroma siekiant taip pat pateikti Lietuvą. Whataboutismas“, – 15min teigė politologas Laurynas Jonavičius.
