Nuo rugpjūčio mėnesio vidurio pastebimas mirčių nuo koronaviruso atvejų didėjimas: jei, LSD duomenimis, rugpjūčio pradžioje per parą liga pasiglemždavo 1-3 gyvybes, įsibėgėjant mėnesiui šie skaičiai dvigubinosi ir trigubinosi, o penktadienį ir sekmadienį jau mirė ir po 9 žmones.
Per parą nustatomų naujų COVID-19 atvejų skaičius, LSD duomenimis, taip pat augo – neskaitant savaitgalių, kai padaroma mažiau tyrimų, mėnesio pradžioje atvejų skaičius perkopdavo 400-500, o, įpusėjus mėnesiui, su retomis išimtimis, per dieną nustatoma apie 600 naujų koronaviruso atvejų.
Antradienį paviešintoje COVID-19 duomenų apžvalgoje teigiama, kad atvejų skaičius stabilizavosi.
LSD duomenimis, nuo birželio 1 dienos nuo COVID-19 mirė 209 žmonės, iš jų 200 (96 proc.) užsikrėtimo metu buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.
Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas T.Tamošuitis 15min sakė, kad klinikoje mirčių nepadaugėjo, tačiau iš kituose regionuose dirbančių kolegų jam teko girdėti apie padidėjusį mirčių skaičių.
„Tačiau tai yra normalu, nes padidėjo ir į paprastus skyrius stacionarizuojamų pacientų skaičius – ir gana ženkliai. Natūralu, kad dalis iš jų – sunkios eigos, patenka į intensyvią terapiją.
Labai paprasta matematika: kuo daugiau žmonių suserga, tuo daugiau patenka į paprastus skyrius, tuo daugiau patenka į intensyvią terapiją, o joje mirtingumas siekia apie 60 procentų“, – teigė jis.
Mirė skiepyti, bet atvejai išskirtiniai
Paklaustas, ar nepasitaiko mirčių ir tarp pasiskiepijusių, T.Tamošuitis pasakojo, kad nuo pavasario, kai prasidėjo masinis skiepijimas, jam žinomi du atvejai, kai Kauno klinikose mirė paskiepyti žmonės.
Tačiau šie atvejai buvo išskirtiniai tuo, kad pacientai buvo sunkūs dėl imunosupresinių būklių.
„Tai reiškia, kad rizika jiems buvo ir taip didžiulė. Dėl transplantacijos žmonėms taikoma imunosupresija, ir dėl jos jie turi padidintą riziką visoms infekcijoms, taip pat ir virusinėms. Dėl to skiepas yra absoliučiai būtinas, bet, aišku, kad iš tokios labai pažeidžiamos grupės skiepas tikrai 100 proc. neapsaugo“, – tvirtino medikas.
Visi kiti, jo teigimu – neskiepyti.
Ir šiuo metu reanimacijoje turime tik neskiepytus.
„Ir šiuo metu reanimacijoje turime tik neskiepytus“, – pabrėžė pašnekovas.
Vyresnius saugo skiepai
Medikai jau ne kartą yra akcentavę, kad koronaviruso delta variantas, šiuo metu dominuojantis Lietuvoje, sargdina vis jaunesnius žmones.
Intensyviosios terapijos klinikos vadovas teigė pacientų amžiaus vidurkio mažėjimą stebintis dar nuo pavasario.
Anot jo, jei gruodžio-sausio mėnesiais pacientų amžiaus vidurkis buvo apie 70 metų – gerokai pagyvenę žmonės, sergantys ir kitomis ligomis, tai ėmus masiškai skiepyti senjorus, pacientai ėmė jaunėti ir gegužę amžiaus vidurkis nesiekė nė 52 metų.
„Tai reiškia, kad stipriai pajaunėjo. Dalis tų pacientų buvo ir 30, ir 35 metų. Dalis buvo tų, kurie nesiskiepijo ir jaunesni – akivaizdžiai pajaunėjo pacientai, nes vyresnėje pacientų grupėje skiepai padarė savo“, – pabrėžė pašnekovas.
Jo teigimu, tą patį galima pasakyti ir apie mirusiuosius.
Tarkime, ar tau yra 65 ar 45 tas šansas išgyventi yra vienodas.
„Jei žmogus serga sunkia forma ir patenka į intensyvią terapiją, tai mirties procentas labai stipriai tarp amžiaus grupių nebesiskiria. Tarkime, ar tau yra 65, ar 45 metai, tas šansas išgyventi yra vienodas“, – teigė T.Tamošuitis.
Ribojimai nepadės – tik skiepas
Nuo rugsėjo 13 dienos turėtų įsigalioti daug aistrų sukėlę ribojimai nepasiskiepijusiems asmenims.
Ar tai padarys poveikį sergamumui, o kartu – ir mirtingumui?
„Abejoju, ar patys ribojimai kažkaip padės. – teigė T.Tamošuitis. – Jei žmonės sąmoningai nesiskiepija, jie greičiausiai ir ribojimų nesilaikys. Visi ribojimai nesiskiepijusiems yra siekis paskatinti skiepytis, nes vienintelis kas keičia (situaciją – aut.) yra skiepas“.
Mediko teigimu, ribojimai yra laikinos priemonės, kurios turi labai didelių šalutinių reiškinių, nenaudingų tiek sveikatos apsaugos sistemai, tiek visuomenei, tiek psichologinei žmonių sveikatai.
