Statistikos departamento atstovas J.Bačelis trečiadienį dalyvavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, kur pristatė šių metų mirtingumo rodiklius. Jis teigė, kad duomenys – „žali“.
„Bet net ir tokiuose žaliuose duomenyse matosi, kad beprecedentis yra mirčių perviršis“, – posėdžio metu pažymėjo J.Bačelis.
Vyresnių nei 50 metų gyventojų mirčių skaičiaus pokyčius Statistikos departamentas stebėjo nuo 2000 metų. Mirčių perviršis pastebimas tam tikromis savaitėmis šių metų birželį ir rugpjūtį bei reguliariai auga nuo spalio.
J.Bačelis darė prielaidą, jog vasarą stebėtas mirčių šuolis susijęs su aukšta temperatūra lauke, kuri siekė daugiau kaip 28 laipsnius.
„Čia greičiausiai yra temperatūros efektas. Tačiau visas kitas mirčių perviršis, kuris prasideda nuo spalio vidurio ar nuo spalio pradžios, jis akivaizdžiai nebus paaiškinamas aukšta temperatūra“, – kalbėjo Statistikos departamento atstovas.
Nemano, kad mirčių skaičius kris
Ypač didelis mirčių perviršis vyresnių nei 50 metų žmonių amžiaus grupėje fiksuojatas praėjusią savaitę.
Jau beveik devynias savaites turim augimą, ir nemanau, kad jis mėgintų sustoti.
„Turėtume tikėtis 750 mirčių per savaitę, o turime maždaug 1150. Ir tendencija buvo, kad nuolat, nuolat augo. Jau beveik devynias savaites turim augimą, ir nemanau, kad jis mėgintų sustoti“, – teigė J.Bačelis.
„Mirčių perviršis yra 60 proc. daugiau, negu kad istoriškai laukta. Tą mirčių perviršį sudaro ir visos oficialiai patvirtintos, žinomos COVID-19 mirtys <...>, ir taip pat nematomos pandemijos aukos“, – pridūrė jis ir teigė, jog mirčių perviršis yra visos Lietuvos, o ne atskirų apskričių, reiškinys.
„Vilniuje šiuo metu per savaitę numiršta 100 žmonių daugiau nei turėtų numirti normaliai“, – tikino J.Bačelis.
Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Rūta Ustinavičienė komiteto posėdyje pristatė išankstinius metinius mirčių skaičiaus šalyje duomenis. Šįmet jų daugiau.
„Absoliutus mirčių skaičius nuo 2017 metų iki 2019 metų mažėjo, 2020 metais matome, kad jis padidėjęs. Didžiąją dalį mirčių sudaro kraujotakos sistemos ligos – kiekvienais metais tai sudarė daugiau nei pusę visų mirties priežasčių“, – teigė R.Ustinavičienė.
Daugiau mirčių namuose
Šįmet padaugėjo ir tų, kurie mirė namuose, o ne ligoninėse.
Iki 2019 metų mažėjo procentinė dalis mirusių namuose, o mirusių ligoninėje procentinė dalis didėjo.
„Iki 2019 metų mažėjo procentinė dalis mirusių namuose, o mirusių ligoninėje procentinė dalis didėjo. 2020 metais situacija vėl pasidaro kiek kitokia“, – tikino Higienos instituto atstovė.
Lyginant su 2019-aisiais, mirčių skaičiaus padidėjimą 2020 metais lėmė kraujotakos sistemos ligos – hipertenzinė širdies liga ir smegenų kraujagyslių ligos, infekcinės ir parazitinės ligos – sepsis, piktybiniai navikai – krūties bei gimdos kūno piktybiniai navikai, virškinimo sistemos ligos – kepenų fibrozė ir cirozė bei alkoholinė kepenų liga, išorinės priežastys – ugnies poveikis ir griuvimas.
„421 mirtys – kitos priežastys. Didelė dalis – antro tipo cukrinis debetas bei COVID-19“, – nurodė R.Ustinavičienė.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pareiškė, jog „skaičiai, statistika yra šokiruojanti“ ir Sveikatos apsaugos ministeriją paragino nedelsiant imtis veiksmų.
„Matom, kad situacija yra tragiška, siaubinga. Jau dabar matosi kryptys, kuriose reikia stiprinti sveikatos sistemos veiklą“, – atitarė konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Spėja, kad dalis namuose mirė nuo COVID-19
„Darbietė“ Vaida Giraitytė žymius mirtingumo pokyčius siejo su gydymo paslaugų neprieinamumu per COVID-19 pandemiją.
Medicininių paslaugų neprieinamumas buvo viena didžiausių problemų.
„Tas medicininių paslaugų neprieinamumas buvo viena didžiausių problemų. Turime nediagnozuotų ar diagnozuotų per vėlai ir vėžinių susirgimų, tai rodo, kad žmonės neturėjo galimybės gauti medicininės paslaugos ar tyrimų laikų“, – dėstė ji.
Kadenciją baigęs sveikatos apsaugos ministras, „valstietis“ Aurelijus Veryga atkreipė dėmesį į tai, jog išaugo mirusiųjų namuose skaičiai. Pasak jo, derėtų išsiaiškinti, ar to priežastis nebuvo COVID-19.
„Labai svarbu sužinoti, kiek iš tų mirusių namuose, nes mirčių skaičius ten labiausiai ir yra išaugęs, kiek iš jų yra nediagnozuoti COVID-19. Nes jeigu ten didžioji dalis – nediagnozuoti COVID-19, pasibaigus pandemijai, tas mirčių skaičius natūraliai sumažės ir išnyks. Bet jeigu ten yra didelė dalis kitų mirčių priežasčių, reikia turėti strategiją, kaip tuos žmones greičiau ir paprasčiau reikės priimti po to, kai baigsis karantinas“, – dėstė A.Veryga.
Į jo pasisakymą sureagavo laikinai pareigas einanti Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Odeta Vitkūnienė. Ji tikino, kad ministerija aiškinasi mirčių perviršio priežastis, turi hipotezių.
„Sakyti, kokios yra priežastys, aišku, galima, mes tas hipotezes esame išsikėlę – dėl paslaugų prieinamumo, dėl nematomų COVID-19 aukų ir kitų dalykų, dėl nuotolinių paslaugų plėtros. Šitas visas koreliacijas reikėtų labai aiškiai su mokslininkais pasiaiškinti ir pasidėlioti, ir pasiūlyti gyventojams, kad tos paslaugos būtų ne pasyvios, kada žmonės neprisiskambina, o labiau aktyvios.
Mes ir mobilių komandų grupes kuriam, bet matome, kad sistemą nėra atsiliepusi į pacientų ir gyventojų poreikius“, – kalbėjo O.Vitkūnienė.
-
Pernai Lietuvoje mirė per 38 tūkst. žmonių: daugiausia – dėl kraujotakos sistemos ligų
-
Lapkritį registruota per 40 proc. daugiau mirčių, nei pernai
-
Palygino Lietuvos gyventojų mirtingumo duomenis: jaunas amžius nuo liūdnų ligos pasekmių apsaugo ne visada
-
SAM planas: iki kovo pabaigos planuoja paskiepyti visus medikus, slaugos namų gyventojus ir vyresnius nei 80 metų žmones
Tokios pačios tendencijos ir užsienyje
Posėdyje dalyvavęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius teigė, jog didesnis mirtingumas fiksuojamas ir užsienio valstybėse.
„Ir kitos šalys susiduria su panašiais iššūkiais <...>: Bulgarija, Čekija, Lenkija, Slovėnija, Austrija, Belgija ir Šveicarija turi dar blogesnes tendencijas kalbant apie perteklinį mirtingumą lapkričio mėnesį. Tos šalys turi skirtingą sveikatos sistemos struktūrą, skirtingas taisykles, kaip veikia sveikatos sistema, tačiau patiria tokias pat tendencijas. Bet vienas bruožas jas vienija su mumis – tose šalyse patiriamos didžiausios COVID-19 bangos“, – kalbėjo jis.
V.Kasiulevičius svarstė, jog mirčių skaičiaus pokyčiai gali būti susiję su pacientų išgąsčiu, kai jie nevyksta į gydymo įstaigas, ar kai pacientai nėra hospitalizuojami, nors turėtų būti.
