„Jono Basanavičiaus pavyzdžiu, sulaukęs gražiausios vasario dienos, naktį mirė Antanas Terleckas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė istorikas A.Terleckas.
„Šiąnakt mirė tėvas. Prasmingą ir audringą gyvenimą nugyveno ir simbolišką datą pasirinko išeiti“, – paskelbė ir sūnus žinomas žurnalistas Ramūnas Terleckas.
Antanas Terleckas gimė 1928 m. vasario 9 d. Krivasalio kaime, Švenčionių apskrityje.
Buvo įkalintas
Pirmą kartą jis suimtas 1945 metų vasarą, apkaltintas priklausąs antisovietinei organizacijai, tačiau neradus jokių įrodymų, paleistas.
Pokariu A. Terleckas Vilniaus universitete finansininko specialybę.
Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimo, sovietmečiu jis su kalbininkais ir studentais lituanistais važinėjo po pietryčių Lietuvą, lietuvių gyventas Baltarusijos dalis, vežė ten lietuviškų leidinių ir vadovėlių.
„A. Terlecko patriotizmas, nesitaikymas su sovietine okupacija ir ryžtingas būdas atkreipė į jį KGB dėmesį. 1957 metų pabaigoje bute buvo padaryta krata, o jis pats suimtas“, – teigiama pranešime.
A.Terlecko byla susieta su kelių kitų žmonių bylomis, jie kaltinti pogrindinės organizacijos sukūrimu. Sovietų Lietuvos aukščiausiasis teismas A. Terlecką nuteisė ketveriems metams lagerio, bausmę jis atliko Taišetlage, Irkutsko srityje.
Būdamas 36 metų, A. Terleckas įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakulteto neakivaizdinį skyrių. Baigdamas studijas, buvo išlaikęs 31 egzaminą ir programą įvykdė, bet diplomo negavo, jo diplominis darbas neįtiko politiškai.
Bene svarbiausias A. Terlecko kūrinys buvo Lietuvos laisvės lygos įkūrimas 1978 metais, minint 38-ąsias okupacijos metines.
Pogrindinės organizacijos tikslas buvo ugdyti politinę ir tautinę sąmonę, kelti laisvės klausimą tarptautiniuose forumuose.
Reikšmingiausias dokumentas
1979 metais Laisvės lyga inicijavo „Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumą“. Jį pasirašė 35 lietuviai, šeši latviai, keturi estai, parėmė Rusijos disidentai Jelena Boner, Andrejus Sacharovas, Tatjana Velikanova ir kt.
Tai buvo reikšmingiausias neginkluoto pasipriešinimo laikotarpio dokumentas. Memorandume reikalauta negaliojančiais paskelbti Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus nuo jų pasirašymo momento, iš Baltijos šalių išvesti okupacinę kariuomenę, taip likviduojant abiejų diktatoriškų režimų suokalbio padarinius šiame regione.
Memorandumo tekstas paskelbtas per užsienio radijo stotis, publikuojamas pogrindžio leidiniuose.
Pabaltijiečių memorandumas sulaukė didelio atgarsio pasaulyje – 1983 metų sausio 13 dieną Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
1979 metų spalio mėnesį A. Terleckas vėl buvo suimtas, nuteistas ir aštuonerius metus kalėjo Rusijoje.
1987 metų pradžioje grįžęs į Lietuvą jis greitai vėl įsitraukė į visuomeninę ir disidentinę veiklą. Jo vadovaujama Laisvės lyga rengė protestus ir mitingus prieš sovietų valdžią, garsiausias iš jų – 1987 metų rugpjūčio 23 dieną vyko prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje.
Pelnė garbingiausius apdovanojimus
Prasidėjus Lietuvos atgimimui, A. Terleckas ir jo vadovaujama lyga oponavo Lietuvos komunistų partijai, o neretai ir Sąjūdžio politikai.
1989 metais Laisvės lyga inicijavo parašų rinkimą dėl SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos. Su Sąjūdžio pagalba surinkta daugiau kaip milijonas parašų.
Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę A.Terleckas dalyvavo politiniame gyvenime, komentavo politinius įvykius, rašė knygas, dalyvavo Seimo rinkimuose, 2000 metais buvo išrinktas į Panevėžio miesto tarybą.
-
A.Terleckas: „Šiandien mes labiau įbauginti nei okupacijos metais“
-
Vytautas Bogušis ir Antanas Terleckas: istorinio mitingo vaizdas po truputį blunka
-
2012-ųjų Laisvės premija paskirta Antanui Terleckui
-
85 metų jubiliejų švenčiantis Antanas Terleckas: nesitikėjau, kad sulauksiu tokio amžiaus
-
A.Terlecko 90-mečio proga Lietuvos ypatingasis archyvas parengė parodą: pasižiūrėkite
-
Prezidentė pasveikino Antaną Terlecką 90-ojo jubiliejaus proga
-
Kaip Antanas Terleckas iš Č.Juršėno skolindavosi pinigų ir kaip atėmė iš V.Bogušio vaikystę
-
Daugelio pamiršta kovos su SSRS diena: kas vyko lygiai prieš 30 metų
-
Lietuvos laisvės lyga – buldozeris, praskynęs kelią Lietuvos nepriklausomybei
-
Antanas Terleckas: Kaip apversti epochą?
-
Istorikas Antanas Terleckas: tarpukario Lietuvos reikia ieškoti pačiam
-
Kaip prasidėjo 45 pabaltijiečių memorandumas ir kuo viskas baigėsi?
Už savo veiklą A. Terleckas apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Karininko kryžiumi, Estijos Marijos žemės kryžiaus 3 klasės ordinu.
2013 metais Seimas jam skyrė Laisvės premiją.
Išskirtinė asmenybė
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas su A.Terlecku bendravo prieš kelias dienas.
Tokie žmonės paskui dažnai būna šiek tiek nustumti, pamiršti ir panašiai. Jis atliko ypatingą vaidmenį ir, mano nuomone, buvo ne iki galo įvertintas
„Mūsų susitikimas buvo labai trumpas, aš jam padovanojau Vasario 16-osios aktą, nes jo veikla yra savotiška gija tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios. Pasakiau, ką jis man reiškia.
Mano gyvenime Lietuvos laisvės lyga ir Antanas Terleckas užima ypatingą vaidmenį. Tėvas visą laiką už ją balsavo. Mums tai yra nepriklausomybės ledlaužis, kuris savotiškai brėžia tą liniją.
Tokie žmonės paskui dažnai būna šiek tiek nustumti, pamiršti ir panašiai. Jis atliko ypatingą vaidmenį ir, mano nuomone, buvo ne iki galo įvertintas“, – 15min sakė L.Kasčiūnas.
„Man visada jis buvo ir bus geležinės dvasios ir drąsos pavyzdys. Kol kiti dar dairėsi ar nedrąsiai galvojo apie Lietuvos nepriklausomybę, Antanas Terleckas su savo vyrais drąsiai ėjo tuo keliu, kuris vedė į nepriklausomą Lietuvą.
Nors buvo kalinamas, kankinamas, persekiotas, jis nepasidavė ir visai neseniai atšventė savo 95-ąjį gimtadienį.
Tai Lietuvos dvasios vaikas, vėliau tapęs pavyzdžiu ir idėjiniu tėvu kitiems – Lietuvos laisvės lygos (LLL) įkūrėju.
LLL pagrindinis tikslas pogrindyje buvo kova dėl nepriklausomos Lietuvos atkūrimo, svarbiausi uždaviniai – lietuvių tautinės savimonės, politinės ir religinės sąmonės ugdymas bei Lietuvos laisvės klausimo kėlimas tarptautiniuose forumuose“, – socialiniame tinkle rašė L.Kasčiūnas.
L.Kasčiūnas taip pat pacitavo LLL veiklą apibūdinusį vieną iš to meto liudininkų, kompozitorių Osvaldą Balakauską: „Laisvės lyga iš visos geometrijos išsirinko vien tiesią liniją ir būtent tai apsprendžia jos fenomenalumą. Intensyviame ir raizgiame gyvenime turėti tokį stabilų orientyrą visa neblogas dalykas, o ypač, politiniam judėjimui, kurio strateginė kryptis sutampa su lygos tiesiąja. O juk Sąjūdis, kuris galiausiai apėmė visas politines jėgas, ir visos jos, Kovo 11 dieną susiliejo vienoje linijoje. Toje, kurią pirmoji nubrėžė Lietuvos laisvės lyga. Kai Antano Terlecko vyrai šiurkščiais balsai užtraukė ne itin gracingą melodiją, broliai inteligentai, meskit į šoną savo estetines matuokles, čia jums bylojo rūsčių laikų ir vietos liudininkai, čia galbūt Lietuvos savisaugos instinktas.“
