2014 06 13

Mirė buvęs Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas profesorius Leonas Kadžiulis

Lietuvos mokslo bendruomenė neteko draugo, bičiulio, vieno žymiausių šalies agronomijos mokslo tyrėjų, habilituoto daktaro, akademiko, aktyvaus visuomenės veikėjo ir valstybės mokslo ir studijų sistemos kūrėjo, Lietuvos mokslo tarybos iniciatoriaus ir pirmininko profesoriaus Leono Kadžiulio.
Leonas Kadžiulis
Leonas Kadžiulis / LMA nuotr.

Su velioniu atsisveikinti galima birželio 14 d. (šeštadienį) 18–21 val. Žemdirbystės instituto salėje (Instituto al. 1, Akademija, Kėdainių raj.), birželio 15 d. (sekmadienį) 15–21 val. laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“ (Ąžuolyno g. 10, Vilniuje). Urna išnešama  birželio 16 d. (pirmadienį) 12.30 val. Laidotuvės Rokantiškių kapinėse.

L.Kadžiulis gimė 1926 m. birželio 27 d. Vėželių kaime, Skapiškio valsčiuje, Rokiškio apskrityje. Mokėsi Vainiškių pradinėje mokykloje ir Kupiškio gimnazijoje. Studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos (dabar Aleksandro Stulginskio universitetas) Agronomijos fakultete, kur įgijo mokslinio agronomo diplomą.

Nuo 1950 m. – Dotnuvos bandymų stoties vyresnysis mokslo darbuotojas. 1953–1955 m. studijavo Lietuvos mokslų akademijos Žemdirbystės ir dirvožemio instituto aspirantūroje, o 1955 m. apgynė daktaro disertaciją „Tinkamesnių daugiamečių žolių mišinių parinkimas Lietuvos TSR vidutinio sunkumo dirvose“.

Profesorius daug dėmesio skyrė eksperimentiniam darbui, atlikdamas lauko bandymus ir laboratorinius tyrimus. Sukūrė savo mokslinę mokyklą. Gausius mokslinių tyrimų duomenis apibendrino habilitaciniame darbe „Daugiamečių žolių auginimo ir naudojimo pašarui pagrindai“ (1972 m.), o jo pagrindu paskelbė mokslo monografiją „Daugiamečių žolių auginimas pašarui“. 1976 m. L. Kadžiuliui buvo suteiktas profesoriaus pedagoginis mokslo vardas ir Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. Daugelį metų profesorius buvo Lietuvos žemės ūkio akademijos ir Latvijos žemdirbystės instituto specializuotų mokslo tarybų narys.

Prof. L.Kadžiulis paskelbė 7 mokslo monografijas, per 300 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių. Buvo 17 daktaro disertacijų ir 2 habilitacinių darbų vadovas, doktorantūros komitetų narys.

Reikšmingiausi prof. L.Kadžiulio darbai įvertinti mokslo premijomis. Už nuopelnus Lietuvos mokslui prof. L.Kadžiulis 1998 m. apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Profesoriaus ir jo mokinių agrarinių mokslų srities darbai buvo tarp pirmųjų, pelniusių tarptautinį pripažinimą.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prof. L.Kadžiulis buvo aktyvus Lietuvos mokslo sistemos reformatorius ir kūrėjas. 1992 m. prof. L. Kadžiulis tapo Lietuvos Respublikos ketvirtosios vyriausybės ministru be portfelio, atsakingu už mokslą ir studijas. Juo būdamas inicijavo svarbių dokumentų, susijusių su Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pertvarka, rengimą ir vertinimą, atstovavo Lietuvai mokslui ir studijoms įvairiose Europos mokslo organizacijose.

Profesorius buvo vienas iš Lietuvos mokslo tarybos iniciatorių bei aktyvus jos narys nuo pat šios institucijos veiklos pradžios. 1993–1999 m. profesorius buvo Lietuvos mokslo tarybos II ir III kadencijos pirmininkas. Šiuos metus profesorius laikė ypač intensyvaus darbo metais. Vėliau buvo nuolatinis Tarybos ekspertas.

Profesorius aktyviai dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos veikloje, buvo „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ ir „Žemės ūkio enciklopedijos“ mokslinių redakcinių tarybų narys, mokslo žurnalų „Žemdirbystė-Agriculture“ ir „Žemės ūkio mokslai“ redakcinių kolegijų narys, Lietuvos mokslininkų sąjungos narys. Rūpinosi, kad Dotnuvoje būtų įamžintas agronomų – buvusių tremtinių – atminimas.

Išskirtinės prof. L.Kadžiulio savybės – tvirtos gyvenimo nuostatos, optimizmas, interesų įvairovė ir erudicija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs