Liūdną žinią sekmadienio popietę pranešė dailėtyrininkė Giedrė Jankevičiūtė.
„Šį rytą savo namuose Romoje mirė Giovanna Pignatelli-Lozoraitis (1930 09 30-2021 07 25)“, - savo paskyroje „Facebook“ parašė ji.
Dailėtyrininkė pasidalino Petro Klimo daryta nuotrauka, kurioje moteris 1968 m. vasarą Porto Ercole (Italijos Toskanos provincijoje) buvo įamžinta su dukra Daina, vyru ir drauge Simonetta Cattani-Cavalchini.
G.Pignatelli-Lozoraitis buvo kilusi iš senos italų aristokratų giminės. Tarp jos protėvių būta ne vieno garsaus žmogaus, bene žinomiausias iš jų – popiežius Inocentas XII.
Kadangi Pignatelli šeimoje nuolat skambėdavo kalbos apie dailę ir jos kūrėjus, senelis buvo aistringas meno kolekcininkas, mama – talentinga piešėja, baigusi mokyklą Giovanna įstojo į dailės akademiją studijuoti tapybos.
Deja, dėl mamos ligos mokslus teko nutraukti. Vėliau mergina sugrįžo studijuoti, tačiau nebe į dailės akademiją, bet į Romos centrinį restauravimo institutą.
Pirmuose kursuose būsimoji restauratorė mokėsi amato kartu su bendramoksliais dėliodama iš gabalėlių per Antrojo pasaulinio karo bombardavimą nukentėjusios Padujos Eremitų koplyčios freskas.
Šiai profesijai ji paskyrė visą savo gyvenimą: dar karjeros pradžioje kelerius metus restauravo Tarkvinijos etruskų palaidojimus, vėliau gaivino Romos forumo Keturiasdešimties kankinių koplyčios VIII a. sienų tapybą, restauravo Chigi rūmus Aričios miestelyje, daugybę Rytų meno kūrinių bei šiuolaikinės tapybos.
1966 m. kovo 13 d. Vatikane, Šv.Petro bazilikoje italė susituokė su Lietuvos diplomatu K.Lozoraičiu ir pateko į namus, kurie buvo vienas iš Romos lietuvių gyvenimo centrų.
Čia ji susipažino su iškiliais lietuvių visuomenės veikėjais, menininkais, priverstais pasitraukti iš sovietų okupuotos Lietuvos į Italiją.
Prieš dešimtmetį G.Pignatelli-Lozoraitis dalyvavo Lietuvoje tuo metu vykusiose Europos paveldo dienose.
Buvusiuose didikų Umiastovskių rūmuose ji skaitė paskaitą apie asmeninę patirtį gaivinant ne vieną pasaulio paveldo šedevrą.
Dailininkė restauratorė taip pat lankėsi Kaune ir įgyvendino seną norą apžiūrėti Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblį.
Buvusio diplomato našlė tuomet sakė, kad atgauta Lietuvos nepriklausomybė jos šeimai buvo didžiulė šventė.
K.Lozoraitis buvo žinomas Lietuvos diplomatas, išeivijos veikėjas, pirmasis Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino.
Sovietų Sąjunga, okupavusi mūsų šalį, sustabdė jos atstovybių ir konsulatų veikimą užsienyje, tačiau diplomatinei tarnybai pavyko iki 1990 m. išsaugoti nepriklausomos Lietuvos oficialų atstovavimą svarbiausiose Vakarų valstybėse, kaip svarbią Lietuvos Respublikos valstybingumo tradiciją ir diplomatijos tęstinumą, tarptautiniu lygiu tam tikru mastu įgyvendinti aneksijos nepripažinimo politiką, kelti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimą.
K.Lozoraitis tuo metu atstovavo Lietuvai Vatikane.
Buvusiam diplomatui 2007 m. iškeliavus Anapilin, jo našlei buvo skirta renta.
Tokias rentas 1940-1990 m. mūsų šaliai atstovavusiems diplomatams arba jų našlėms skyrimą numatė įstatymas. Jiems priklausė 1 500 eurų išmoka.
