Amerikos lietuvis, Čilės garbės konsulas Lietuvoje, verslininkas Rimtautas Vizgirda 15min.lt teigė žinią apie J.Kazicko mirtį išgirdęs ankstyvą rytą.
Telefonu kalbėjomės prieš pusantro mėnesio. Didžiausias J.Kazicko rūpestis buvo Lietuva.
„Mano nuomone, jis buvo vienas iš labiausiai Lietuvą mylėjusių išeivijos žmonių. Mūsų šaliai jis yra davęs labai daug. Veikia Kazicko šeimos labdaros fondas. Jis buvo tikrai labai nuostabus žmogus. Labai malonus. Jį asmeniškai pažinojau nuo 1953 metų“, – pasakojo R.Vizgirda.
Dėl sveikatos problemų J.Kazickas Lietuvoje nebuvo jau apie trejus metus. „Paskutiniu metu jis sirgo, bet jo protas veikė puikiausiai. Mes pasikalbėdavome kas porą savaičių. Telefonu kalbėjomės prieš pusantro mėnesio. Lietuvoje neseniai lankėsi jo dukra Jūratė, kuri tapo KTU garbės daktare. Tada jis jau jautėsi labai prastai. Būdavo tai ligoninėje, tai namuose. Nenorėjau jo daug trukdyti“, – prisiminė pašnekovas.
Pasak jo, visi pokalbiai sukdavosi apie Lietuvą, apie politiką, J.Kazickui buvo įdomu, kas čia vyksta.
„Bendravom ir verslo reikalais. Jis buvo JAV prekybos rūmų Lietuvoje garbės narys. Kalbėjome apie investicijas, ekonominę situaciją, kaip sekasi žmonėms. Didžiausias jo rūpestis buvo Lietuva“, – prisiminė R.Vizgirda.
J.Kazickas mirė apie vidurnaktį Niujorke.
J.Kazickas mirė apie vidurnaktį Niujorke. Kol kas nėra žinomos jo laidojimo detalės, tačiau apie jas žadama pranešti netrukus.
Juozas Kazickas gimė 1918 metais lietuvių tremtinių šeimoje Rusijos stepėse. Prieš kelerius metus mirusi jo žmona Aleksandra buvo gimusi 1920 metais Lietuvoje, o paauglystėje tapo našlaite.
Jie susitiko, studijuodami Vilniaus universitete, susituokė ir vos jų dukrelei spėjo sueiti vieneri metukai, 1944 metais turėjo pasitraukti iš Lietuvos, į kurią vėl artėjo Raudonoji armija.
Jungtinėse Amerikos Valstijose Kazickams gimė keturi sūnūs. Nors ir imigrantas, bet J.Kazickas ne tik baigė JAV universitetą, bet ir apgynė ekonomikos daktaro disertaciją prestižiniame Jeilio universitete. Galėjo tęsti akademinę karjerą bet pasirinko verslininko kelią, pirmasis jo verslas buvo pokarinėje Vokietijoje, kuriai ėmė tiekti akmens anglį.
Kol Lietuva buvo okupuota, Juozas ir Aleksandra Kazickai rėmė lietuvišką išeivių veiklą, jų namuose vyko susirinkimai lietuvių kultūros, kalbos, tradicijų išsaugojimo ir Lietuvos išlaisvinimo klausimais. Juozas Kazickas prisijungė prie Lietuvių fondo Čikagoje veiklos ir išbuvo jo direktorių valdybos nariu 16 metų.
Susikūrus Sąjūdžiui, visa Kazickų šeima teikė pagalbą Lietuvos laisvės siekėjams.
Susikūrus Lietuvoje Sąjūdžiui, visa Kazickų šeima teikė pagalbą Lietuvos laisvės siekėjams, o J.Kazickas organizavo susitikimus su įtakingais JAV valdžios atstovais Lietuvos valstybingumo atstatymo labui.
Būtent jis 1990 m. organizavo pirmosios Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos premjerės susitikimą su prezidentu George'u Bushu vyresniuoju.
Kai 1991 metais Lietuva buvo pripažinta de jure, J.Kazickas kalbino privačius asmenis investuoti į laisvą Lietuvą, padėjo sukurti pirmąją mobiliojo ryšio bendrovę „Omnitel“ Lietuvoje, o vėliau, 1998 m., įkūrė Kazickų šeimos fondą.
Už paramą Lietuvai J.Kazickas yra apdovanotas Šaulių žvaigžde, Sausio 13-osios Atminimo medaliu, LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, LDK Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi ir „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi.