„Romualdą Hofertienę prisiminsime kaip Lietuvai pasišventusį žmogų. Jos darbas, aukojant asmeninius siekius ir ambicijas, yra įkvepiantis pavyzdys. Netekome nuostabios ir šiltos asmenybės, atkakliai siekiančios tikslų, puikios pedagogės ir aktyvios visuomenės veikėjos", – sakoma parlamento vadovo užuojautoje.
R.Hofertienė gimė 1941 metais Raseinių rajone, Girkalnio miestelyje, 1977 metais ji baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, kur įgijo matematikos mokytojos specialybę.
R.Hofertienė yra dirbusi mokyklos raštvede bei Klaipėdos fabrike „Trinyčiai“ laborante, matematikos mokytoja Raseinių rajono mokyklose, nuo 1977-ųjų iki 1990-ųjų mokytojavo Klaipėdos 22 vidurinėje mokykloje.
Ji buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdos miesto tarybos narė, Klaipėdos mokytojų sąjūdžio tarybos pirmininkė, Lietuvos moterų sąjungos centro valdybos narė.
1990 metais R.Hofertienė buvo išrinkta į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą. Jos parašas yra po Kovo 11-osios Aktu dėl nepriklausomos valstybės atstatymo.
Į parlamentą ji išrinkta dar du kartus – 1992-1996 ir 1996-2000 metais.
Nuo 1996 metų R.Hofertienė buvo Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo, kultūros nacionalinio komiteto pirmininkė.
Taip pat buvo Parlamentinės ryšių su Tibetu grupės pirmininkė, Parlamentinių ryšių su Čečėnija, Austrija, Vokietija, Baltarusija ir kitomis šalimis grupių narė. Kalinių globos bei Blaivybės draugijų narė, Klaipėdoje dirbo su vaikais, linkusiais į nusikaltimus. Priklausė tarptautiniam moterų klubui „Zonta“, „Vilnijos“ ir „Mažosios Lietuvos“ draugijoms.
Signatarė paskelbė straipsnių vaikų auklėjimo, paauglių nusikalstamumo, šeimos klausimais.
Nuo pat Tėvynės sąjungos įkūrimo R.Hofertienė buvo jos narė.
Jis yra apdovanota Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
