Jonas Svilainis gimė 1920 m. vasario 8 d. ir Kuršiškių kaime, Želvos valsčiuje, Ukmergės apskrityje.
Nuo 1945 m. – Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės Žaibo būrio partizanas. Pasivadinęs Liūto slapyvardžiu trejus metus partizanavo Anykščių, Molėtų, Ukmergės rajonų miškuose, Didžiosios Kovos apygardos „B“ rinktinės Žaibo, Dieduko ir Audros būriuose.
Ankstyvą 1947 metų rugsėjo 19-osios rytą kartu su bendražygiais buvo netikėtai užkluptas okupantų Šilininkų kaime, J.Giedraičio sodyboje įrengtame bunkeryje. Užpuolimo metu žuvo Didžiosios Kovo apygardos B rinktinės Audros būrio partizanai Juozas Petronis-Audra, Bronius Gaidelis-Šiaudas, Juozas Stancelis-Šalna, Alfonsas Darulis-Leopardas ir dvidešimtmetė ryšininkė Marija Švoinickaitė. Gyvas liko tik Jonas Svilainis-Liūtas ir dvi ryšininkės.
1948 m. vasario 28 d. Jonas Svilainis-Liūtas nuteistas 25 m. lagerių. Kalintas Vorkutoje, sunkiai dirbo anglies šachtoje, buvo aktyvus 1953 m. Vorkutos lagerio politinių kalinių sukilimo dalyvis. Po 10 kalinimo metų grįžo į Lietuvą, netrukus vedė ir susilaukė 2 dukrų.
2010 m. lapkričio 3 d. Jonas Svilainis-Liūtas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi.
