Lapkričio 13 d. A.Jakavonytė savo paskyroje feisbuke pranešė, kad jos tėvelis prieš savaitę buvo paguldytas į Santaros klinikas. A.Jakavonytė vylėsi, kad jos tėtis pasveiks, o daugybė žmonių J.Jakavoniui-Tigrui linkėjo sveikatos.
„Deja, COVID-19 neaplenkė ir Juozo Jakavonio. Daugelis mane atkalbinėjo, kam iš viso jį reikia skiepyti, juk tėčiui 96 metai. Bet jis pats būtinai norėjo pasiskiepyti. Gaila, kad nespėjo pasiskiepyti trečią kartą.
Vilties ir tikėjimo jis nepraranda ir dabar. Labai ačiū Santariškių klinikų Infekcinių ligų centro gydytojams ir visam personalui, kurie daro viską, kad tėtis pasveiktų“, – feisbuke rašė A.Jakavonytė.
„Taip, mirė tėtis. Jis buvo namuose pas mane, užsikrėtė kovidu. Galvojau, paprastas peršalimas, buvo teigiamas testas“, – antradienį BNS sakė A.Jakavonytė.
Anot jos, tėtis mirė gydomas ligoninėje, gydytojai stebėjosi jo atkaklumu.
„Šįryt Anapilin išėjo mūsų brangus tėvelis, senelis, prosenelis – partizanas Juozas Jakavonis-Tigras.
Tėti, Tu buvai man ne tik Tėtis, bet ir pats nuostabiausias ir geriausias draugas.
Mylimas tėti, buvai tarsi giminės tvirtas Ąžuolas, prie kurio prisiglausdavo visi.
Tu vis žiūrėdavai į sodyboje augantį ąžuolą ir sakydavai, kad baigiasi ir jo, ir tavo gyvenimas. Tėti, ąžuolas dar vis stovi, bet Tu išėjai, pralaimėjęs sunkią kovą su po Covid-19 išsivysčiusiomis komplikacijomis – plaučių uždegimu. Gydytojai sakė, kiek Tu dar norėjai gyventi ir visomis jėgomis kabinaisi į gyvenimą“, – feisbuke rašo apie tėvo mirtį jautriai rašo A.Jakavonytė.
„Mudvi su seserimi Birute gyvenam ir gyvensime pagal Tavo pamokymus, patarimus, pavyzdį.
Ačiū Tau už tai, kad Tu neišėjai per mano gimtadienį ir dar sutelkęs visas jėgas atsigavai ir pasveikinai mane su gimimo diena.
Ilsėkis ramybėje mūsų mylimas Tėti, seneli, proseneli“, – rašo partizano dukra, taip pat pridėdama, kad apie laidotuves informuos vėliau.
lrytas.lt A.Jakavonytė teigė, jog jos tėveliui buvo smarkiai pažeisti plaučiai. Jis itin blogai pasijuto penktadienį, bet šeštadienį, per savo dukros gimtadienį, J.Jakavonis buvo kiek atsigavęs, pabendravo su dukra. Tačiau vėliau jo būklė vėl smarkiai pablogėjo.
Šalies vadovai reiškia užuojautas
Šalies prezidentas užuojautoje pažymėjo, kad J.Jakavonis-Tigras yra pavyzdys didelio atkaklumo, drąsos ir pasiryžimo – šie bruožai partizaną lydėjo visą gyvenimą.
„Šis didvyris už Lietuvos laisvę kovojo nuo pat jaunų dienų. Jo nepalaužė nei gyvenimas bunkeryje, nei į nugarą alsuojantis priešas, nei ilgametės kančios tremtyje. Laisvės viltį ir pareigą kovoti už ją J.Jakavonis-Tigras nuosekliai puoselėjo ir grįžęs į Tėvynę. Jis aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą ir visuomet buvo aktyvus jau nepriklausomos Lietuvos gyvenimo dalyvis. J.Jakavonis-Tigras yra meilės Tėvynei pavyzdys visai jaunajai kartai, mums visiems. Reiškiu nuoširdžią užuojautą jo šeimai ir visiems tautiečiams“, – sakė prezidentas.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė reiškia užuojautą dėl partizano Juozo Jakavonio-Tigro mirties.
„Visas šio iškilaus laisvės kovų dalyvio gyvenimas liudija nepaprastą drąsą ir ištvermę, kalba apie pasišventimą pamatinėms vertybėms ir meilę Lietuvai. Iškentęs okupantų kankinimus, patyręs tremtinio dalią, jis tapo įkvepiančiu pavyzdžiu ateities kartoms, įrodančiu, kad visada turime išlikti ištikimi laisvės idealams ir pasirengę ginti Tėvynę. Dėl partizano Juozo Jakavonio-Tigro mirties nuoširdžiai užjaučiu artimuosius ir visus, kuriems teko patirti šios asmenybės šviesą“, – sakoma premjerės užuojautoje.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą šeimai ir artimiesiems dėl partizano, politinio kalinio Juozo Jakavonio-Tigro mirties.
„Kaip simboliška, kad šiandien, minint Lietuvos kariuomenės dieną, tenka atsisveikinti su pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyviu Juozu Jakavoniu-Tigru.
Jis visą gyvenimą tikėjo, kad Lietuva bus laisva.
Jis visą gyvenimą tikėjo, kad Lietuva bus laisva. Devyniolikmečio duotos partizano priesaikos neįveikė nei nežmoniški enkavėdistų kankinimai ir tardymai, nei Sibiro lageriai, o prasidėjus Atgimimui, ji paskatino J.Jakavonį įsitraukti į Sąjūdžio veiklą.
Visuomet būsime dėkingi J.Jakavoniui-Tigrui, savo gyvenimą pašventusiam Lietuvos Nepriklausomybei“, – užuojautoje sako V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo vicepirmininkė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad partizanas Juozas Jakavonis-Tigras yra Lietuvos Laisvės kovų simbolis ir pridėjo, kad jo pasakojimai ir liudijimai „daugybei įvairių žmonių iš Lietuvos ir užsienio atvėrė akis apie mūsų istorinę patirtį, sustiprino pasitikėjimą Valstybe.“
„Partizanas Tigras buvo tvirtos dvasios ir įsitikinimų žmogus, turėjo puikią atmintį, buvo dėmesingas, atviras ir nelaikęs pykčio žmogus net ant tų, kurie jį skriaudė. Sugebėjo tausoti ir puoselėti istoriją, akcentuodamas svarbiausius dalykus, tai darė ne primesdamas savo patyrimus, bet nuoširdžiai jais dalindamasis ir tuo patraukęs daugelio žmonių, ypač jaunų, dėmesį.
Partizanas Tigras buvo tvirtos dvasios ir įsitikinimų žmogus.
Niekada nepamiršime: mylėjome ir mylėsime. Tęsime Jūsų darbus. 1945 metų rudenį kartu su kitais partizanais tėvų sodyboje įrengė Merkio rinktinės partizanų štabo vadavietę. Čia leido reikšmingą partizanų laikraštį „Laisvės varpas“. J.Jakavonis-Tigras grįžęs iš sunkios tremties nepasidavė ir toliau buvo aktyvus Sąjūdžio veikloje. Jo darbai Lietuvai liks atmintyje bei visų mūsų širdyse. Ačiū Jums, brangus kary! Užuojauta šeimai“, – rašoma Seimo vicepirmininkės užuojautoje.
J.Jakavonis gimė Kasčiūnų kaime 1925 m. liepos 10 dieną.
Nuo 19 metų dalyvavo ginkluotame pasipriešinime. J.Jakavonis-Tigras, būdamas dvidešimties metų, 1945 metų rudenį kartu su kitais partizanais tėvų sodyboje Kasčiūnų kaime įrengė Merkio rinktinės partizanų štabo vadavietę. 1945–1946 metais drauge su Merkio rinktinės vadu A.Ramanausku-Vanagu joje kurį laiką slapstėsi bei dirbo Pietų Lietuvos partizanų vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Čia leistas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“.
J.Jakavonis-Tigras ėjo štabo ryšininko pareigas.
1946 metais partizanas buvo suimtas ir buvo išsiųstas į Sibirą. Dirbo Kolymos vario ir kitose kasyklose. Gyvas išliko tik dėl įgimto optimizmo ir meilės žmonėms, kurie jam atsakydavo tuo pačiu. Iš tremties į Lietuvą grįžo 1959 m. Grįžus į Lietuvą, į gimtąjį Kasčiūnų kaimą, jo laukė vietinės valdžios atšiaurumas, buvo sunku Lietuvoje prisiregistruoti, negavo darbo, tad iš pradžių teko dirbti Baltarusijoje. Bet visus gyvenimo smūgius priimdavo giedra dvasia, su šypsena ir pasikliovimu Aukščiausiojo pagalba. Dalydavosi su kitais viskuo, ką pats turėjo. Buvo darbštus, kuklus ir paslaugus. Jis su žmona Zose, anapilin iškeliavusia 2019 m., išaugino dvi dukras –Angelę ir Birutę, turi tris vaikaičius.
J.Jakavonis–Tigras, kalbėdamas apie patirtus išbandymus, sakydavo, jog norint išgyventi, reikėjo turėti tris bruožus – humoro jausmą, dainą ir viltį, kad grįš į Lietuvą ir visą gyvenimą paaukos, pasakodamas Lietuvos pokario istoriją.
Šiemet J.Jakavoniui-Tigrui buvo paskirta partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago premija.
1994 metais Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga J.Jakavonį apdovanojo Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi, 1995 metais Tautos fondas (JAV) įteikė padėką už gyvosios istorijos paliudijimus. 1998-aisiais Prezidento V.Adamkaus dekretu jam įteiktas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinas ir tais pačiais metais įteikta padėka už nuopelnus Lietuvai. 2000 metais iš Prezidento V.Adamkaus jis gavo Lietuvos kariuomenės kūrėjo medalį, 1999 metais suteiktas Alytaus A.Ramanausko-Vanago gimnazijos Garbės nario vardas. Nuo 2015 m. lapkričio 15 d. išrinktas seniausios lietuvių studentų organizacijos Neo-Lithuania („Naujoji Lietuva“) Garbės nariu, 2018 metais jis pagerbtas Varėnos rajono savivaldybės garbės ženklu „Už nuopelnus Varėnos kraštui“.
2005 m. J.Jakavonis išleido prisiminimų knygą „Šalia mirties“. Su viltimi, kad perskaitę ją žmonės, ypač jaunimas, suvoks, kokia yra didelė Nepriklausomybės kaina.
