B.Juospaitis gimė 1925 metų Rimaisų kaime, Ramygalos valsčiuje, 1943 metais su broliu Jonu tapo Lietuvos laisvės armijos nariais. 1944 metais rugpjūtį, gavę šaukimus į sovietų kariuomenę, abu slapstėsi, tapo Stasio Eitminavičiaus Rupūžėno būrio partizanais.
Nuo 1947 metų B.Juospaitis buvo Vyčio apygardos Ukmergės rinktinės Jono Kalvaičio-Pažįstamo būrio partizanas, 1948 metais dalyvavo kautynėse Krekenavos miške, 1949 metais – Pašilių miške, 1950 metais jis paskirtas Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės Vėtros būrio vadu, vėliau buvo šios apygardos Gedimino rinktinės pirmojo rajono partizanas, Gedimino rinktinės vado J.Viapšto nurodymu platino antisovietinius atsišaukimus.
Genocido centro duomenimis, 1951 metų kovą B.Juospaitis Glitėnų kaimo apylinkėse, Ramygalos rajone, per susišaudymą su sovietinio saugumo Ramygalos rajono skyriaus stribais ir saugumo kariuomenės kareiviais buvo sunkiai sužeistas. Kartu su žuvusiais bendražygiais jis buvo atvežtas į Ramygalos miestelio aikštę ir numestas. Išaiškėjus, kad liko gyvas, suimtas kaip Jonas Masiokas.
Partizanas kalintas Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje. Gydant Vilniaus kalėjimo ligoninėje išsiaiškinta tikroji jo tapatybė. Karo tribunolo 1952 metais. B.Juospaitį nuteisė kalėtis 25 metus lageryje. Jis kalintas Gornyj lageryje Norilske, Oziorlage, Irkutsko srityje.
1966 metais vyras paleistas į laisvę. Grįžęs į Lietuvą iki 1996 metų jis dirbo Autokompresorių gamykloje Panevėžyje, iki 1990 metų buvo nuolat stebimas KGB.
1999 metais B.Juospaitis-Direktorius apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 metais – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
2018 metais su kitais partizanais jam įteikta Laisvės premija.
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl partizano B.Juospaičio-Direktoriaus mirties
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl partizano Bronislovo Juospaičio-Direktoriaus mirties.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad laisvės kovotojo pavyzdys lieka ateities kartoms.
„Išgyvenęs turbūt viską, ką tik galėjo patirti Lietuvos partizanas, – nelegalią padėtį atsisakius tarnauti okupantų kariuomenėje, sovietų medžiojamo laisvės kovotojo sunkumus, brolio ir kitų bendražygių žūtis, kankinimus, Sibirą, net miestelio turgaus aikštę, – Bronislovas Juospaitis-Direktorius niekada neišdavė savo priesaikos“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.
„Jis, kaip ir kiti XX a. vergijai pasipriešinę Lietuvos vyrai ir moterys, palieka pavyzdį mums ir ateities kartoms – laisvės nevertas, kas negina jos“, – priduriama joje.
Partizano pasiaukojimą pabrėžė ir Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Mus paliko ypatingą ištvermę ir pasišventimą Lietuvos Nepriklausomybės siekiui įrodęs laisvės kovų dalyvis. Prieš 70 metų B.Juospaitis buvo suvarpytas kulkų, tačiau išgyveno, ištvėrė sovietų kankinimus ir tremtį. Jo pasiaukojimas ilgam išliks mūsų atmintyje ir primins pareigą branginti pamatines vertybes ir meilę Tėvynei. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiu artimuosius ir visus, pažinojusius šią šviesią asmenybę“, – sakoma premjerės užuojautoje.
Mus paliko ypatingą ištvermę ir pasišventimą Lietuvos Nepriklausomybės siekiui įrodęs laisvės kovų dalyvis.
„Dar vieno partizano netektis primena mums ne tik skaudžią ir garbingą šalies istoriją. Ši netektis mus moko, kaip svarbu žiūrėti plačiau, siekti aukštesnių tikslų ir ištikimai ginti laisvės idealus atsisakant asmeninių interesų bei aukojant asmeninį gyvenimą. Mes niekada nepamiršime, ką tos kartos drąsūs žmonės mums davė“, – užuojautoje rašė V.Čmilytė-Nielsen.
B.Juospaičio – Direktoriaus laidotuvės vyks trečiadienį, 2021 m. gruodžio 29d.
Atsisveikinti su B.Juospaičiu–Direktoriumi galima jau šiandien, gruodžio 28 d. nuo 15 val. Panevėžyje, laidojimo namuose „Ramybės takas“, Geležinkelio g. 20.
Karstas išnešamas trečiadienį, gruodžio 29 d. 11.30 val.
Šv. Mišios vyks 12 val. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje (Katedros a. 1), mišias aukos Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.
Laidotuvės – Panevėžio rajono Ramygalos miesto kapinėse.
