Eidama 98-uosius į amžinybę išėjo žymi Lietuvos filologė anglistė vyr. dėstytoja Marija Zapereckaitė-Talandienė.
ATSISVEIKINIMAS:
2024-11-08 (penktadienį) 15–20 val. – atsisveikinimas su kūnu laidojimo namuose „Lakrima“ adresu: Kalvarijų g. 67, Vilnius (šalia stačiatikių cerkvės), palaikai išvežami kremuoti.
2024-11-09 (šeštadienį) 9–14 val. – urnos lankymas.
Laidotuvės Kairėnų kapinėse, laidojama šeimos kapavietėje, šalia vyro Algirdo ir sūnaus Tauro.
M.Zapereckaitė-Talandienė gimė 1927 m. gegužės 31 dieną Alytaus apskrityje, Alovės valsčiuje. Tėvai buvo neseniai grįžę iš emigracijos Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jaunoji Marija buvo labai daininga, giedojo bažnytiniame chore. Baigusi vidurinę mokyklą Marija neatsitiktinai pasirinko anglų kalbos dėstytojos kelią – jos tėvai buvo gyvenę JAV, emigracijoje jie ir susituokė. Šeimoje buvo didelė biblioteka angliškų knygų, tėtis buvo labai apsiskaitęs žmogus, suprato anglų kalbą.
1957 metais Marija Zapereckaitė Vilniuje sukūrė šeimą su politiniu kaliniu Algirdu Talandžiu, jie susilaukė dviejų sūnų, Šarūno ir Tauro.
Po studijų M.Talandienė liko dirbti buv. Valstybiniame Vilniaus pedagoginiame institute (dabar VDU Švietimo akademija), kuriame dirbo auksinius 50 metų ir išėjo į pensiją būdama 80-ies metų. M. Talandienė mokėjo rusų, lenkų, vokiečių kalbas, kalbėjo – jidiš, italų kalbomis. Ji buvusio užsienių kalbų fakulteto vyriausioji dėstytoja, priklausė senajai, pokario, dėstytojų kartai. Dėstė ne tik praktinę anglų kalbą vyresniųjų kursų studentams, bet ir skaitė fonologijos kursą, nagrinėjo anglų literatūros metakalbą. Stažavosi Maskvos užsienio kalbų institute. Buvo parengusi mokslinę disertaciją lyginamosios kalbotyros srityje apie anglų ir lietuvių kalbų fonologiją, vadovas kalbininkas Jonas Kazlauskas. Jam neaiškiomis aplinkybėmis žuvus, vėliau buvo paskirtas kitas vadovas, liepta stoti į komunistų partiją tačiau Marija Talandienė atsisakė – disertacija liko neginta.
Kolegos atsimena, kad M. Zapereckaitė-Talandienė visada siekė aukščiausio profesionalumo standarto, buvo reikli kitiems, bet pirmiausia – sau pačiai. Jautriai bendravo su studentais ir kolegomis. O kaip gražiai skambėjo Marijos balsas dainuojant fakulteto teminiuose studentų vakaruose...
Labai domėjosi mokytojų rengimu, su kolegomis yra išleidusi mokymo priemones mokytojams. Taip pat parengė ir su kolegomis išleido mokymo priemonių studentams – akademinio rašymo ir anglų literatūros interpretacijos klausimais.
Lietuvos edukologijos universiteto alumnų draugijos bendruomenės vardu reiškiame gilią užuojautą velionės sūnui Šarūnui, kitiems šeimos artimiesiems, buvusiems bendradarbiams, studentams.
Ilsėkis ramybėje, mieloji Marija, ir tegul Tavo kelionę į amžinybę palydi Aukščiausiojo malonė.
Velionė labai mėgo Vincą Mykolaitį-Putiną ir savo žemiškos būties išėjimui pasirinko jaunystės dienų nuotrauką bei šį eilėraštį:
Margi sakalai
Lydėdami gęstančią žarą vėlai
Pakilo į dangų margi sakalai.
Paniekinę žemės vylingus sapnus,
Padangėje ištiesė savo sparnus.
Ir tarė margieji: negrįšim į žemę,
Kol josios kalnai ir pakalnės aptemę.
Sapnai ir šešėliai padangėse mums
Šviesiųjų į saulę kelių nebedrums.
Mes skaisčiąją aušrą dangum pasiviję,
Iš josios vainiko nuskinsim leliją -
Ir miegančios žemės laukus ir uolynus
Paversim į žėrinčius saulės gėlynus.
Ir tarė, suplojo iš naujo sparnais,
Tolyn ir aukštyn, koliai kraujas užkais
Pavytosios saulės ieškota liepsna,
Ir žemei užgims pranašauta diena.
Bet štai rytuose jau nuraudo dangus,
Jau nušvietė saulė uolas ir laukus,
Tačiau iš dangaus nei anksti, nei vėlai
Negrįžo į žemę margi sakalai.
