Į Lietuvos karinių oro pajėgų kūrimą S.Murza įsijungė nuo 1992 m. Karininkas vadovavo tuometiniam Krašto apsaugos ministerijos aviacinės tarnybos kovinės parengties skyriui, vėliau ėjo Lietuvos karinių oro pajėgų vado pirmuoju pavaduotojo pareigas.
Velionis bus pašarvotas Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo patalpose Vilniuje (Šv. Ignoto g. 6). Atsisveikinimo su velioniu pradžia – spalio 12 d. 16 val.
Spalio 13 d. 11 val. Šv. Ignoto bažnyčioje bus aukojamos šv. mišios; 12.30 val. – laidotuvių pradžia. Velionis bus laidojamas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Stasys Murza gimė 1946 m. gruodžio 25 d. Žuvininkų kaime Šiaulių rajone.
1964 metais baigęs Šiaulių 8-ąją vidurinę mokyklą įstojo į Černigovo (Ukraina) aukštąją karo lakūnų mokyklą. Ją baigęs tarnavo įvairiuose karinių oro pajėgų daliniuose.
1968–1972 m. – karo lakūnas, instruktorius, aviacinės grandies vadas.
1972–1974 m. aviacinės eskadrilės vado pavaduotojas.
1974 m. balandžio 10 d. jam buvo suteikta pirmos klasės karo lakūno instruktoriaus kvalifikacija.
Praktikoje patvirtinęs, kad jo pasirinktas kelias tikrai teisingas, nutarė gilinti žinias ir įstojo į J.Gagarino karo aviacijos akademiją. „Mokantis akademijoje įvyko bene rimčiausias incidentas, – prisimena S.Murza. – Ketvirtakursiai buvo sugalvoję tokias neoficialias varžybas – kas aukščiau pakils naikintuvu Mig-21. Man pavyko „iššokti“ į 24,5 kilometrų aukštį. Buvęs rekordas –16 kilometrų. Taip apsidžiaugiau, kad pamiršau lėktuvo pilotavimą – išsijungė variklis. Kai vis tiek pavyko lėktuvo variklį vėl įjungti ir sėkmingai nutūpti, aerodrome triukšmo buvo daug...“.
1977 metais baigęs akademiją sėkmingai kilo karjeros laiptais: aviacinės eskadrilės vadas, aviacinio pulko vado pavaduotojas, mokomojo aviacinio pulko vadas ir, likimo ironija, 1986–1992 m. ne taip seniai baigto Černigovo aukštosios karo lakūnų mokyklos viršininko pavaduotojas, skrydžių metodikos skyriaus viršininkas.
1992 m. S.Murza grįžta į Lietuvą ir tuojau įsijungia į Lietuvos karinių oro pajėgų kūrimą, dalyvauja čekiškų mokomųjų naikintuvų L-39 pirkimo derybose ir juos iš Kirgizijos gana nebrangiai nuperka.
Turėdamas daug teorinių ir praktinių žinių, solidų vadovo darbo stažą ir Krašto apsaugos ministerijos valdininkų palaikymą, savo patyrimą perteikia vadovaudamas Krašto apsaugos ministerijos aviacinės tarnybos kovinės parengties skyriui.
1993 metais paskirtas Lietuvos karinių oro pajėgų vado pirmuoju pavaduotoju, tais pačiais metais suteikiamas pulkininko laipsnis, o po metų – pirmo rango karo lakūno kvalifikacija.
Lietuvos aviacijos ūkį tvarkant pagal naujus vakarietiškus standartus karininkas suprato, kad sukauptų žinių nebepakaks, todėl 1995–1996 m. mokosi taktinių aviacijos grupių vadų kursuose Belgijoje, karinės bazės kalbų mokykloje Kanadoje.
S.Murza buvo lakūnų ruošimo programų, aerodinamikos ir aviacinės technikos vadovėlių bei kitų leidinių autorius. Parengė daugiau nei dešimt akrobatinio skraidymo reaktyviniais lėktuvais sporto meistrų, iš jų – keturis tuometinės TSRS čempionus, per 30 naikintuvų pilotų. Pats pilotavo ir kitus mokė pilotuoti lėktuvus An-2, An-14, L-39, L-29, L-59, Mig-15, Mig-17, Mig-21, Mig-29, MB-339, CL-41, F-18, daugelio tipų sklandytuvus. Skraidymų patirtis – per 3,5 tūkst. valandų.
2000 m. S.Murza išėjo iš karinės tarnybos, dirbo Lietuvos aviacijos direktoriaus pavaduotoju, vėliau vadovavo Lietuvos aeroklubui.
