Mirė vienas žymiausių Lietuvos esperantininkų

Petras Čeliauskas gimė 1929 m. kovo 18 d. Surinkiškių kaime, Švėkšnos valsčiuje. Jau vaikystėje susidomėjo eperanto kalba.

1948 metais baigė Švėkšnos gimnaziją, 1960 metais – Vilniaus pedagoginį institutą. Dirbo Švėkšnoje matematikos, braižybos ir astronomijos mokytoju. Be to, aktyviai domėjosi esperanto kalba, savarankiškai ją išmoko, įsitraukė į aktyvią esperantininkų veiklą. Dalyvavo pasaulio esperantininkų kongresuose Norvegijoje, Suomijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Baltijos esperantininkų stovyklose, kituose esperantininkų renginiuose. Prenumeravo spaudą esperanto kalba, kaupė unikalią biblioteką.

Nūnai didžioji Petro Čeliausko esperantiškosios bibliotekos dalis saugoma Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto skaitykloje esančioje Esperanto kolekcijoje.

Vienuolika metų jis gyveno Kaune, 1995-2005 m. redagavo Lietuvos esperantininkų sąjungos žurnalą „Litova stelo“. Pasireiškė ir kaip talentingas publicistas, parašė žurnalui ne vieną dešimtį interlingvistinių ir esperantologinių straipsnių. Aktyviai domėjosi ir rašė apie Lietuvos istoriją, kultūrą, literatūrą.

1989 m. leidykla „Vyturys“ serijoje „Noriu žinoti“ išleido jo knygą „Nuo Babelio iki Esperanto“.

Periodikoje skelbtos jo publikacijos 2002 metais Kaune buvo išleistos atskira knyga „Litovio dum jarcentoj“ (Lietuva per amžius).

2008 m. P.Čeliauskas išleido „Lietuvių-esperanto leidinių bibliografiją (1890-2006)“.

P.Čeliauskas pasireiškė ir kaip produktyvus vertėjas. 1986 m. „Vagos“ leidykla išleido jo į esperanto kalbą išverstą Eduardo Mieželaičio poemą „Žmogus“ 2003 m. Kauno leidykla „Ryto varpas“ – Antano Baranausko „Anykščių šilelį“. Po to sekė Vlado Mozūriūno „Legenda apie Vilniaus pilį“, Salomėjos Nėries „Eglė – žalčių karalienė“, Maironio „Jūratė ir Kastytis“, pasaka „Saulės vaduotojas“.

P. Čeliauskas vertė ir atskirus įvairių Lietuvos poetų eilėraščius, kurie buvo išspausdinti įvairioje periodikoje esperanto kalba. Tokių yra per 60, kurių autoriai – 24 Lietuvos poetai. Jo plunksnai priklauso ir 86 lietuviškų dainų tekstų vertimai į esperanto kalbą.

P.Čeliauskas vertė ir iš kitų kalbų į esperanto kalbą. Yra išvertęs nemažai Jankos Kupalos, Jokubo Koloso, kitų baltarusių poetų eilėraščių, Adomo Mickevičiaus poemos „Konradas Valenrodas“, Šotos Rustaveli poemos „Karžygis tigro kailyje“ fragmentus. Į esperanto kalbą išvertė katalikų maldų, tradicinių liaudies ir autorinių giesmių: „Marija, Marija, skaisčiausia lelija“, Antano Strazdo „Pulkim ant kelių“, šv. Tomo Akviniečio himną Švenčiausiajam Sakramentui „Prieš taip Didį Sakramentą“.

P.Čeliauskas vertė ir iš esperanto į lietuvių kalbą. Išvertė esperantininkų himną „Viltis“. 1992 m. buvo išleista jo versta vengrų rašytojo Ištvano Nemerės knyga „Uždaras miestas“.

2009 m. P.Čeliausko 80-mečio proga Lietuvos esperantininkų sąjunga jo garbei išleido kapitalinį, 520 puslapių leidinį „El mia Esperanta skatolo“ (Iš mano esperantiškos dėžutės).

Apie 20 metų P.Čeliauskas praleido sudarydamas žodynus: „Didįjį lietuvių-esperanto kalbų žodyną“, (816 psl., apie 40 000 žodžių, 2018 m.) ir „Didįjį esperanto-lietuvių kalbų žodyną“ (816 psl., apie 52 000 žodžių, 2023 m). Juos išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras.

Daugiau nei prieš metus pasirodė P.Čeliausko atsiminimų knyga „Mano gyvenimo kelionė. Nuo Švėkšnos iki Didžiosios Kinų sienos“. Knygą išleido Pasaulio lietuvių centras, Lietuvos esperantininkų sąjungos rūpesčiu. Tai buvo 31-oji ir paskutinė jo knyga.

P.Čeliauskas pasireiškė ir kaip aktyvus kraštotyrininkas, gimtojo Švėkšnos krašto tyrėjas, propaguotojas. 1969 m. jis įkūrė Švėkšnos muziejų ir, kol leido sveikata, vadovavo jam. Parašė ir išleido knygų apie Švėkšną. Už kraštotyrinę veiklą 1995 m. buvo apdovanotas Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premija. Lietuvos kraštotyros draugija 2000 m. jį išrinko garbės kraštotyrininku. 2012 m. tapo šalies konkurso „Lietuvos kaimo spindulys“ laureatu Kaimo knygnešio kategorijoje.

P.Čeliausko darbai pripažinti ir tarptautiniu mastu. 1997 m. jam buvo įteikta tarptautinė Grabovskio premija. 1999 m. jis buvo išrinktas Pasaulinės esperantininkų sąjungos Universala Esperanto-Asocio garbės nariu. Jis yra vienas iš trijų visų laikų Lietuvos esperantininkų, įtrauktų į pasaulinę žymiausių esperantininkų enciklopediją.