Būsimasis mokslininkas gimė 1925 m. vasario 4 d. Nuotekų kaime (Ukmergės apskritis, Pabaisko valsčius) ūkininkų Marijos ir Antano šeimoje. Į pripažinimą buvo ilgas kelias. 1933 m. jis prasidėjo Nuotekų bei Lyduokių pradinėse mokyklose. 1945 m. jis baigė Antano Smetonos gimnaziją Ukmergėje. 1945 m. įstojo į Lietuvos žemės ūkio universiteto (buvusios žemės ūkio akademijos) Agronomijos fakultetą ir 1950 m. jį baigė. Įgijo mokslinio agronomo kvalifikaciją. Besimokant daug bendravo su akademiku Jonu Kriščiūnu. Bitininkystės tematika parengė ir apgynė diplominį darbą. 1950 m. dirbo dėstytoju Kauno sodininkystes ir daržininkystes technikume. 1950-1953 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto aspirantas, 1954-1955 m. asistentas. 1955-1959 m. Radviliškio bandymų stoties mokslinis bendradarbis. 1959 m. jam buvo pavesta organizuoti bitininkystės tyrimus. Jų atlikimui Terespolio dvaro parke įkūrė bityną. Vėliau šis bitynas ir jį aptarnaujantis padalinys plėtėsi. 1959-1972 m. Jonas Balžekas dirbo Lietuvos žemdirbystes instituto vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, 1972-1984 m. šio instituto Bitininkystes sektoriaus vedėju, 1984-1993 m. – Bitininkystės skyriaus vedėju.
1954 m. Lietuvos žemės ūkio universitete apgynė žemės ūkio mokslų kandidato disertaciją ,,Bičių reikšmė liucernos ir raudonųjų dobilų apdulkinimui Lietuvos TSR sąlygose", o 1983 m. Maskvoje, K. Timiriazevo žemės ūkio akademijoje, žemės ūkio mokslų daktaro disertaciją ,,Bitininkystės produktyvumo padidinimas, naudojant bites raudoniesiems dobilams (Trifolium pratense L.) apdulkinti". 1993 m. nostrifikuotas habilituotu daktaru (agrariniai mokslai).
Ištyrė bičių reikšmę liucernos ir raudonųjų dobilų apdulkinimui ir ankštinių augalų nektaringumą Lietuvoje. Sukūrė raudonųjų dobilų apdulkinimo technologiją. Išaiškino bičių ganyklų panaudojimo ir pagerinimo būdus, nustatė kompleksinio bitininkavimo naudą.
1969 m. Jonui Balžekui suteiktas ,,augalininkystės" specialybės vyresniojo mokslinio bendradarbio vardas.
Paskelbė arti 100 mokslinių ir apie 200 mokslo populiarinimo straipsnių, 6 brošiūras, keletą mokslinių informacinių lapelių, metodinių rekomendacijų. Parašė knygas: ,,Bičių ūkis ir jo perspektyvos" (1978), ,,Bites ir raudonieji dobilai sėklai" (1985), ,,Bitininko žinynas" (1987, sudarytojas). Vadovėlio ,,Bitininkystė" (1970) vienas autorių.
Jonas Balžekas gynė Lietuvos bitininkų interesus valdžios institucijose, organizavo seminarus, parodas bei bitininkų šventes. Be to, jis pats važiavo ir organizavo bitininkų pažintines ekskursijas po Europą. Bitininkystei buvo nepaprastai atsidavęs žmogus. Būdamas net garbaus amžiaus jis kantriai ir ištvermingai dirbo. Tuo pelnė visų pagarbą.
