Kaip rašo naujienų portalas LRT, profesorius pirmadienį mirė Vilniaus universiteto Santaros klinikose, kur buvo gydomas dėl širdies ligos.
Šalies vadovai pirmadienį reiškia užuojautą dėl žiniasklaidos eksperto, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesoriaus Žyginto Pečiulio mirties.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė išskirtinį profesoriaus indėlį ugdant būsimus žurnalistus.
„Netekome neeilinės asmenybės ir tikro profesionalo. Žygintas Pečiulis tiek būdamas tuometinio Žurnalistikos instituto vadovas, tiek dėstytojas daugeliui žurnalistikos studentų laidų sugebėjo įkvėpti pasitikėjimo tuo metu, kai jo labiausiai reikėdavo. Išskirtinis gebėjimas užmegzti ryšį su jaunais žmonėmis užtikrino, kad profesoriaus atminimas būtų labai ryškus“, – sakė parlamento vadovė.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Ž.Pečiulis reikšmingai prisidėjo prie brandesnės ir kokybiškesnės lietuviškos žiniasklaidos augimo.
„Tai itin skaudi netektis ne tik šviesaus atminimo profesoriaus Žyginto Pečiulio artimiesiems, bet ir visai akademinei bei žurnalistų bendruomenei. Jis tyrinėjo žurnalistikos istoriją ir paskelbė vertingas studijas komunikacijos ir medijų analizės srityse, itin daug dėmesio skyrė profesionalių jaunųjų žurnalistų ugdymui, dosniai dalijosi savo ilgamete profesine patirtimi“, – teigė premjerė.
„Profesorius Žygintas Pečiulis niekada nebijojo išsakyti savo pozicijos ir kritiškų pastabų, siekdamas tobulinti žurnalistikos kokybę Lietuvoje, ir neabejotinai ženkliai prisidėjo prie brandesnės bei kokybiškesnės lietuviškos žiniasklaidos augimo. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, bičiuliams, visai žurnalistų ir akademinei bendruomenei, profesoriaus studentams“, – rašoma jos užuojautoje.
Profesorius Žygintas Pečiulis niekada nebijojo išsakyti savo pozicijos ir kritiškų pastabų.
Užuojautą reiškia ir kultūros ministras Simonas Kairys.
„Netekome išskirtinio žurnalistikos ir komunikacijos praktiko bei teoretiko, profesionalaus žiniasklaidos ir audiovizualinės komunikacijos tyrinėtojo bei vertintojo, medijų mokslininko ir talentingo pedagogo profesoriaus Žyginto Pečiulio. Jo labai trūks vertinant mūsų visuomenės ir įvairių reiškinių atspindžius margame žiniasklaidos kaleidoskope. Prasmingus profesoriaus darbus tęs ir įskiepytas vertybes toliau skleis gausus jo mokinių būrys, kuriam ugdyti Žygintas Pečiulis atidavė tiek daug savo laiko ir jėgų. Reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai ir artimiesiems, kolegoms ir studentams, Lietuvos žiniasklaidos ir kultūros bendruomenei“, – sakė S.Kairys.
Visuotinės lietuvių enciklopedijos interneto svetainėje nurodoma, kad Ž.Pečiulis 1979 metais baigė žurnalistiką Vilniaus universitete.
Nuo 1988 metų dėstė Vilniaus universiteto Istorijos, nuo 1991 metų – Komunikacijos fakultete.
1991–1997 metais jis ėjo Žurnalistikos instituto direktoriaus pavaduotojo pareigas, o 2008–2013 metais buvo jo direktorius.
Stažavo ir skaitė paskaitas Fribūro, Paryžiaus Panthéon-Assa ir Sorbonne Nouvelle universitetuose.
Ž.Pečiulis 1978–1988 metais buvo Valstybinio televizijos ir radijo komiteto vaikų ir jaunimo, mokomųjų, kultūros laidų redaktorius, 1993–2000 savaitraščio „Kalba Vilnius“ komentatorius.
2012–2018 metais buvo Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narys, 2013–2018 – jos pirmininkas.
Ž.Pečiulio mokslinių tyrimų sritys buvo žiniasklaida, žurnalistika, audiovizualinė žiniasklaida, televizijos istorija ir teorija, teatro istorija, viešoji komunikacija.
Jo praktinis vadovas „Efektyvi komunikacija“ 2005-aisiais pripažintas geriausiu metų mokslo populiarinimo kūriniu.
Netekome gabaus akademiko
Buvusi prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Audronė Nugaraitė sakė Ž.Pečiulį prisimenanti kaip kolegą, su kuriuo daug nuveikė žurnalistikos labui.
„Jis tęsė Skirmanto Valiulio ir Laimono Tapino pradėtas transliuojamosios žurnalistikos tradicijas. Ne tik tęsė, bet ir visą laiką stengėsi naujovinti, kad mūsų parengti specialistai būtų reikalingi rinkai, protingi“, – Ž.Pečiulį prisiminė buvusi kolegė.
Pasak A.Nugaraitės, žurnalistikos mokslo pasaulis neteko gabaus akademiko ir teoretiko, kuris aktyviai dalyvavo tiriamojoje veikloje, buvo smalsus.
„Privalumas jo išleistų knygų, kad mes turėjome literatūros apie transliuojamąją žiniasklaidą, aišku, daugiausia televiziją, lietuvių kalba. Tai buvo labai svarbu. Tyrėjas, akademikas jis renka žinias, domisi ir remdamasis tuo sukuria naują kūrinį. Studentams tai buvo labai svarbu ir jį labai vertino, citavo darbuose“, – prisiminė A.Nugaraitė.
