J.M.Baužytė-Štikelienė gimė 1933 m. sausio 13 dieną Kuršėnuose. 1951 metais baigė Panevėžio 2-ąją mergaičių gimnaziją, 1956 metais – Vilniaus universitete žurnalistiką.
1956 metais ji dirbo „Valstiečių laikraščio“, 1957–1960 metais – „Komjaunimo tiesos“ korespondente. Daugiau kaip 30 metų (1960–1992) ji dirbo „Tiesoje“, buvo korespondentė, skyriaus vedėja. 1992–1995 metais buvo „Geležinkelininko“ korespondentė.
Daugiausiai rašė dorovinio auklėjimo, kraštotyros, žurnalistikos, vėliau ir geležinkelių klausimais. Rašinius spausdino įvairiuose leidiniuose.
„Su ja „Tiesos“ redakcijoje teko dirbti beveik dešimt metų. Mane, dar jauną žurnalistą, tada nuoširdžiai stebino jos drąsa rašyti aštrius publicistinius straipsnius, keliančius į viešumą aktualias moralės, dorovės temas. Priminsiu, kad tuo metu, anot oficialios propagandos, mes tvirtai žengėme į šviesų komunizmo rytojų ir, esant tokiai oficialiai opinijai, aktyvus sovietinio žmogaus moralinių klyskelių viešinimas buvo netoleruotinas, buvo galima šnekėti tik apie kažkokius nedidelius nukrypimus nuo generalinės linijos. O Jūra Marija rėždavo iš peties.
Todėl jos rašiniai, kol išvysdavo dienos šviesą laikraštyje būdavo gerokai numarginti įvairiais taisymais, nudailinimais. Tačiau ir tai kas likdavo po cenzūrinių redagavimų susilaukdavo didelio skaitytojų dėmesio. Tuomet „Tiesoje“ buvo skelbiama daug straipsnių, nemanau, kad visi jie būdavo žmonių skaitomi. Tačiau esu įsitikinęs, kad Jūros Marijos publikacijas perskaitydavo visi, nuo jos pavardės ir pradėdavo skaityti tos dienos laikraščio numerį“, – prisimena Vytautas Žeimantas.
J.M.Baužytė-Štikelienė aktyviai reiškėsi ir Lietuvos žurnalistų sąjungoje, buvo ilgametė LŽS narė. Buvo renkama į LŽS Tarybą. Kelerius metus vadovavo LŽS Publicistikos sekcijai. 1979 metais sudarė LŽS premijuotų žurnalistų kūrybos rinktinę „Horizontai“. Aktyviai dalyvavo LŽS Senjorų klubo veikloje. 2008 metais apdovanota medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“.
J.M.Baužytė-Štikelienė ilgametę žurnalistinio darbo patirtį sudėjo ir į savo knygas, kurių nemažai išvydo dienos šviesą. Ji išleido publicistikos knygas „Išdalyta saulė" (1973), „Žirgai lekia per rūką“ (1991), „Šviesa iš toli“ (2000), „Gyvenimai, skirti geležinkeliams“ (kartu su kitais, 2008), „Pavėlavę lieka stotyje“ (2009). Išleido publicistinį romaną „Mėnulio užtemimo naktį“ (2015).
Po savo vyro žurnalisto Stasio Štikelio mirties sudarė ir parengė spaudai jo monografiją „Eterio šviesa“ (Lietuvos radijo istorija 1919 - 1940 m.), kuri 2001 m. buvo apdovanota V.Kudirkos premija, ir knygą „Lenkiuosi gimtinei: Milvydiškiams, kurių jau nebėra“ (2004).
Parašė ir parengė skyrių apie žuvusius 1991 m. sausio 13 d. prie Televizijos bokšto bei radijo ir televizijos pastatų, parašė keletą apybraižų knygai „Lietuva, 1991 01 13" (1991, anglų kalba - 1992).
Redagavo buvusio LR Seimo pirmininko ir švietimo ministro Konstantino Šakenio prisiminimų dvitomį „Vaizdai ir mintys nelaisvėje“ (1995).
„Lietuvos žurnalistų šeima neteko geros kolegės, gabios talentingos žurnalistės, publicistės. Reiškiame nuoširdžią užuojautą jos giminėms ir artimiesiems“, – skelbia LŽS.
J.M.Baužytė-Štikelienė bus pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g.). Atsisveikinimas – spalio 29 d., pirmadienį, nuo 15 val. Laidotuvės – spalio 30 d., antradienį, 13 val., Saltoniškių kapinėse.
