2015 metų gruodžio 21 dieną klaipėdietis Nikolajus buvo paguldytas į ligoninę. Diagnozė – artritas, tad gydytas dėl sąnarių skausmų. Dėl atsiradusių pilvo skausmų vyrui buvo paskirta kolonoskopija – storosios žarnos ištyrimas ilgu, lanksčiu instrumentu. Ši procedūra atlikta paskutinę minimų metų dieną, gruodžio 31-ąją. Vakarop, apie 15.30 val., vyras buvo apžiūrėtas personalo, jam buvo nukritęs spaudimas bei pulsas, sveikata vis prastėjo. Įtarus vidinį kraujavimą vakare kritinės būklės vyras kaipmat operuotas. Deja, sausio 3 dieną nuo komplikacijų mirė.
Kaip vėliau paaiškėjo, vyras mirė dėl perforacijos – storosios žarnos plyšimo. Tėvo netekusi dukra pasinaudojo galimybe ir kreipėsi į teismą. Čia siekė įrodyti, jog asmens sveikatos priežiūros teikimo paslaugos buvo suteiktos netinkamai. Moteris prašė priteisti 100 tūkstančių eurų.
Kaip teismo posėdyje sakė šeimą gynusi advokatė, pacientui nebuvo išsamiai paaiškintos galimos kolonoskopijos procedūros komplikacijos atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir tai, kad gali būti pažeistas žarnynas. Turėdamas tokios informacijos pacientas būtų sprendęs, ar sutinka daryti tokią procedūrą.
Teisme minėta, jog Nikojalus yra sirgęs onkologine liga, vartojo vaistus, tai paveikė ir vyro žarnyno būklę, suplonėjo sienelės. Be to, kaip teisme minėjo medikai, kaip senstant dažnam nusilpsta akys, prireikia akinių, taip pat natūraliai nuo 55 metų žmogaus žarnyne vyksta atrofija.
„Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad atsakovės medikai elgėsi teisėtai ir jų kaltės nėra, tai yra medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas“, – rašoma sprendime. Teismas nurodo, jog įrodymų, kad gydytojas Jonas Lalas netinkamai atliko kolonoskopijos procedūrą nesama, tačiau teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, jog buvo padaryti pažeidimai informuojant pacientą.
„Turėdamas informaciją apie galimas komplikacijas – perforaciją, informaciją, jog, esant jo sveikatos būklei, jam yra padidinta rizika komplikacijai – perforacijai atsirasti, galimus kitus gydymo būdus, jis galėjo pasirinkti kitą mažesnę riziką komplikacijai keliamą diagnostikos būdą nei kolonoskopija arba visai šio tyrimo atsisakyti“, – rašoma teismo sprendime.
Teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo pripažinti, jog ligoninėje vyrui atliekant kolonoskopiją, jam buvo suteikta tinkama informacija apie šią procedūrą, kadangi jis nepasirašė sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančios formos sutikimo. Ligos istorijoje yra pasirašytas Sutikimas operacijai, invazinei ir ar intervencinei procedūrai, tačiau jame nėra nurodyti visi duomenys, kad šis sutikimas atitiktų sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią sutikimo formą.
Sutikime yra grafa: „Taip pat aš tvirtinu, kad mane gydytojas informavo apie kitus, alternatyvius, mano ligos ar traumos gydymo būdus, kurie gali būti taikomi, būtent....“, tačiau ši grafa nėra užpildyta.
Sutikime yra grafa: „Taip pat aš tvirtinu, kad mane gydytojas informavo apie kitus, alternatyvius, mano ligos ar traumos gydymo būdus, kurie gali būti taikomi, būtent....“, tačiau ši grafa nėra užpildyta.
Ligoninės 2014 metų įsakymu patvirtinta Fibrokolonoskopijos procedūra, kurios viename punktų kaip komplikacija nurodyta perforacija.
„Tai sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog tai yra žinoma ir dažnai pasitaikanti komplikacija, tačiau sutikime ši komplikacija nenurodyta. Be to, kaip nurodyta, distrofiniai žarnos sienelės pakitimai, sergant reumatoidiniu poliartritu, agresyvus gydymas gliukokortitoidais, taikyta radioterapija, chemoterapija – padidina storosios žarnos perforacijos riziką, tai yra tokie N. C. sveikatos ypatumai, kurie nagrinėjamu atveju turėjo padidintą rizikos laipsnį, atliekant kolonoskopiją“, – rašoma teismo sprendime.
Tai yra žinoma ir dažnai pasitaikanti komplikacija, tačiau sutikime ši komplikacija nenurodyta.
Paciento kortelėje esanti grafa: „Aš suprantu, kad ši operacija/ procedūra turi savo rizikos laipsnį, kurį lemia ir mano sveikatos būklė:...“ nebuvo užpildyta, tai yra, rizikos, atsižvelgiant į vyro sveikatos būklę nenurodytos.
Medikai tikino, jog rizikas paaiškino žodžiu, tačiau teismo vertinimu, šie paaiškinimai nėra pakankami pripažinti šias aplinkybes įrodytomis.
Procedūras atlikinėja 40 metų
Gydytojas teigė procedūrą atlikęs įprastai, kaip ir visiems pacientams, jokių pažeidimų nebuvę.
Teisme gydytojas J.Lalas pasakojo procedūras atliekantis nuo 1978 metų. Jų atlikęs tūkstančius.
„Rizika yra rizika. Spuogą spaudžiant yra rizika. Medicinoje sklando toks debesėlis kaip komplikacija. Tai ne pažeidimas, tyčia ar netyčia pradūrė su aparatu – tai komplikacija, kurios numatyti neįmanoma. Įvykus nenumatytiems atvejams pildomi dokumentai, kalbama su administracija, ieškoma galimybių, kaip to išvengti. Egzistuoja paprastas posakis – žinotum, kad įvyks komplikacija, padarytum, kad neįvyktų, bet, deja, jos įvyksta. Kiek pažįstu endoskopuotojų kolegų – visi susiduria su komplikacijomis, neįmanoma apsieit be šito. Vienintelis kelias neturėti – nieko nedaryti“, – kalbėjo gydytojas.
Priteistą žalą tėvo netekusiai dukrai turės išmokėti ligoninė. Tiesa, ji teismo sprendimą ketina skųsti aukštesnės instancijos teismui.
