„Bus sprendžiama pagal Civilinio proceso kodekso 48 straipsnį, dėl teisių perėmimo“, – BNS trečiadienį sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Aurimas Žukauskas.
Šis straipsnis numato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, viena iš tokių priežasčių yra fizinio asmens mirtis, teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.
Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
„Jei teisių perėmimas negalimas, tokiu atveju byla nutraukiama“, – BNS teigė teismo atstovas.
Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Paprastai teisių perėmėjais Lietuvoje tampa mirusioji giminaičiai.
Per 1991 metų sausio įvykius Lietuvoje žuvusių aukų artimieji siekė M. Gorbačiovo atsakomybės iki pat jo mirties.
Atsakomybės paieškos – ir civiliniu keliu
Šiemet keturi žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimieji kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, siekdami įrodyti, kad tuo metu SSRS prezidento pareigas ėjęs, vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu būdamas M. Gorbačiovas turėjo kariuomenės kontrolę, tačiau nesiėmė priemonių užkirsti kelią agresijai Lietuvoje bei taip nesustabdė tarptautinio nusikaltimo vykdymo.
Jei teisių perėmimas negalimas, tokiu atveju byla nutraukiama.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą iš viso žuvo 14 žmonių.
Vilniaus miesto apylinkės teismas gegužę Rusijos užsienio reikalų ministerijai išsiuntė minimo civilinio ieškinio dokumentus, kad jie būtų perduoti M. Gorbačiovui.
„Apie dokumentų įteikimą duomenų nėra“, – BNS sakė teismo atstovas A. Žukauskas.
Sausio įvykių aukų artimieji teigia, kad M. Gorbačiovo vaidmuo jų metu Lietuvoje taip ir liko neįvertintas ir tinkamai neištirtas.
Prokuratūra atsisakydavo suteikti M. Gorbačiovui specialiojo liudytojo statusą baudžiamojoje Sausio 13-osios byloje.
Rusija nebendradarbiavo
Apie M.Gorbačiovo įtraukimą į Sausio 13-osios bylą buvo kalbama daug metų.
Teisinės pagalbos prašymas Rusijos teisingumo ministerijai buvo išsiųstas 2016 m. lapkritį, Vilniaus apygardos teismui nusprendus apklausti M.Gorbačiovą kaip specialųjį liudytoją. Šis statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pareikšti nepakanka.
Rusija atsisakė įteikti šaukimą buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui M.Gorbačiovui liudyti Sausio 13-osios byloje, dar 2017 m. gegužę pranešė Vilniaus apygardos teismas.
Generalinė prokurorė priekaištus atmetė
Lietuvos prokurorams vykdant ikiteisminį tyrimą, 2012 m. Rusija taip pat neigiamai buvo atsakiusi į prašymą apklausti M.Gorbačiovą.
2022 m. sausį Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė atmetė priekaištus dėl teisėsaugos veiksmų buvusio Sovietų Sąjungos lyderio M.Gorbačiovo atžvilgiu Sausio 13-osios byloje. N.Grunskienės teigimu, prokurorai padarė viską, ką galėjo, ir patys sulaukė Rusijos persekiojimo, todėl jiems reikia ne priekaištauti, o juos ginti.
Ji tuomet priminė, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorai su tarptautinės teisinės pagalbos prašymais į Rusiją kreipėsi net tris kartus, su analogiškais prašymais į Rusiją kreipėsi ir baudžiamąją bylą nagrinėję teismai.
„Deja, bet tai nedavė norimo rezultato. Artimųjų skundai dėl M.Gorbačiovo baudžiamojo persekiojimo taip pat nagrinėti ir Lietuvos teismuose, kurie pripažino, kad prokurorai išnaudojo visas turėtas teisines galimybes, o jų priimti procesiniai sprendimai yra pagrįsti ir teisėti“, – argumentavo prokuratūros vadovė.
Senatvė tarp ligoninės ir namų
Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, visuomet laikęs SSRS lyderį atsakingu už Sausio 13-osios įvykius, yra paraginęs Lietuvą iškelti bylą jo atžvilgiu.
V. Landsbergis 2019 metais teigė, kad buvęs SSRS vadovas pats „ramiai miegotų“, jeigu Lietuvos teismai jį išteisintų.
Pastarąjį dvidešimtmetį M. Gorbačiovas praleido politiniame užribyje, bet vis paragindavo JAV ir Rusiją gerinti santykius po 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir šiemet vasarį pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje.
Paskutiniuosius gyvenimo metus jis gyveno tarp ligoninės ir namų, sunkiai sirgo, buvo karantinavęsis dėl baimės susirgti koronavirusu.