Šiuo metu Vilniuje veikia apie 50 kapinių, tačiau didžioji dalis jų jau perpildytos, kitose laidojimas leidžiamas tik šeimyniniuose kapuose. Sausakimšų kapinių problemą valdininkai sprendžia plėsdami laidojimo plotus arba atidarydami naujas kapines.
„Žemės trūksta, kapinės perpildytos. Šiuo metu sostinėje jos užima apie 239 ha plotą ir vis dar plečiasi“, – „15min“ sakė savivaldybės Komunalinio ūkio poskyrio vedėjas Saulius Valickas.
Anot jo, problemą išspręstų atsiradęs krematoriumas ir kolumbariumai urnoms su pelenais laikyti.
„Tokių planų savivaldybėje buvo, tačiau konkrečių projektų nėra“, – atskleidė S.Valickas.
Pagal mieste galiojančias taisykles, įrengiamose naujose kapinėse numatoma vieta ir kolumbariumo statybai, tačiau konkretūs projektai stringa, nes tokių vietų poreikio esą niekas tiksliai neįvardijo. „Jei atsirastų krematoriumas, pridygtų ir kolumbariumų. O kol kas iš gyventojų negirdime, kad miestui ši problema būtų aktuali“, – aiškino savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas.
Iki šiol vienintelis kolumbariumas šalyje pastatytas Klaipėdoje. Tačiau gauti vietos šiame statinyje beviek neįmanoma. Vilniaus valdininkai iš dalies pripažįsta uostamiesčio patirtį, tačiau konkrečių sprendimų priimti neskuba.
„Šiemet vargu ar Vilniuje atsiras bent vienas kolumbariumas, tačiau kitąmet ar dar po metų turėtų prasidėti praktiniai darbai“, – atskleidė savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Ričardas Krujalskis.
Kol valdininkai ruošiasi urnų saugojimo vietų įrengimui, vilniečiai, norintys artimųjų palaikus kremuoti, priversti važiuoti į užsienį ir sukti galvą, kur padėti talpas su artimųjų pelenais.
„Nėra jokių tradicijų ar tvarkos, kaip elgtis su kremuotais palaikais. Vieni žmonės pelenus išbarsto jūroje, kiti saugo juos namuose arba laidoja įprastose kapinėse“, – pasakojo Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkas Gintautas Gilys. Anot jo, kremavimo paslaugas arčiausiai teikia Rygoje įsikūrusi įstaiga.
„Tai sukelia daug nepatogumų, be to, išauga laidojimo kaina, kurios didžiąją dalį sudaro transportavimas“, – aiškino G.Gilys.
Neoficialiais skaičiavimais, kūno kremavimas ir pervežimas į svečią šalį kainuoja apie 3,5-4 tūkst. Lt.
Stabdo baimės
Pirmajam krematoriumui šalyje žalia šviesa jau uždegta – reikalingi įstatymai priimti, tačiau statybas stabdo įvairios procedūros.
„Jau gavome vieną paraišką licencijai kremavimui gauti, tačiau kol kas negalime jos išduoti. Dar nepatvirtintos visuomenės sveikatos taisyklės Sveikatos apsaugos ministerijoje“, – teigė Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio reguliavimo skyriaus vedėja Rita Kuštan.
Kol licencija neišduota, specialistė nenorėjo atskleisti, kokia tai įmonė ir kokiame mieste prašoma leidimo užsiimti palaikų kremavimu. Laidojimo problemas šalyje palengvinsiantis krematoriumas stringa ne tik dėl valdininkų delsimo, visuomenė sunkiai priima tai, kas nauja.
„Niekas nenorėtų gyventi šalia krematoriumo. Žmonės įsivaizduoja baisią smarvę ir virstančius juodus dūmus. Tai visiškai neatitinka tikrovės“, – aiškino G.Gilys.
Niekas nenorėtų gyventi šalia krematoriumo. Žmonės įsivaizduoja baisią smarvę ir virstančius juodus dūmus. Tai visiškai neatitinka tikrovės. Tikino G.Gilys.
Pasak jo, pasaulyje krematoriumai statomi gyvenamuosiuose rajonuose 100-200 metrų spinduliu nuo namų. Dažnai kaimynystėje įsikūrę miestelėnai net neįtaria gyvenantys šalia krematoriumo. „Teko dalyvauti krematoriumo išmetamų dujų demonstracijoje – iš kaminų išmetamas 2,5 karto švaresnis oras nei aplinkoje“, – pasakojo G.Gilys.
Anot pašnekovo, Lietuvai pakaktų vieno krematoriumo, kuris būtų pajėgus kremuoti iki 25 palaikų per dieną. „Krematoriumo reikėjo vakar, rytoj jo reikės dar labiau“, – patikino G.Gilys.
Kremavimo būtinybė
Krematoriumų statybų bumas kilo po Antrojo pasaulinio karo. Pagal šių įstaigų skaičių pirmavo Japonija, kur kiekvienas žemės lopinėlis yra itin brangus. Dėl šios priežasties Japonija iki šiol turi daugiausiai krematoriumų. Europoje kremavimas populiarus Skandinavijoje. Norvegijos sostinėje Osle kremuojama apie 75 proc. mirusiųjų.
