Ieva Gervinskaitė grožio konkurso nugalėtoja buvo paskelbta liepos 6 d. Iš Skuodo kilusi ir šiuo metu Vilniuje gyvenanti, Mykolo Romerio universitete teisę ir valdymą studijuojanti Ieva teigė nesitikėjusi tapti konkurso nugalėtoja.
– Kaip galvojate, „Mis Lietuva“ – grožio ar talentų konkursas? Kodėl norėjote dalyvauti „Mis Lietuva“ konkurse? (Aleksėjus)
– Manau, kad oficialiai tai yra grožio konkursas, bet kaip kas tą grožį supranta. Mano nuomone, tai tiek išorinio, tiek vidinio grožio visuma. Šiame konkurse buvo labai daug talentingų žmonių. O dalyvauti norėjau kaip ir kiekviena mergina – norėjau įgyti patirties, nes nesu dalyvavusi tokio pobūdžio renginyje. Juk visą mėnesį ruošiamės tai vienai dienai. Norėjosi ir dėmesio, kurio reikia visoms merginoms. Tiesa, gavusi šį titulą nepasijutau gražesnė. Bet tai – iki šiol didžiausias mano gautas komplimentas.
– Kaip manote, kokios jūsų savybės padėjo konkurse? (Tomas)
– Pirmiausia – komunikabilumas, nes lengvai randu kalba su visais žmonėmis. Galbūt talentai... Nemėgstu pati girtis, tegul kiti giria (juokiasi). Gal tas žavesys... Labai sunku save vertinti, o ypač iš gerosios pusės.
– Kodėl ne visos pačios gražiausios merginos nori dalyvauti „Mis Lietuva“ konkurse? (Jolanta) Kasdien gatvėje, autobuse ar bet kur kitur mes matome išties daug gražių merginų, tačiau jos nedalyvauja „Mis Lietuva“ konkurse. Kaip manote, kodėl – dėl mažo pasitikėjimo savimi, dėl pinigų neturėjimo ar dėl to, kad už prizinę vietą gaunami pinigai yra maži, o gal dėl to, kad prastas grožio konkurso įvaizdis? (Viktorija)
– Visų pirma šiame konkurse yra nemažai apribojimų – amžius, ūgis (nuo 1.72 m), negali būti ir ištekėjusi. Nesakau, kad visos merginos dėl to iškrenta iš konteksto. Aš taip pat gatvėje matau labai daug gražių merginų, bet gal joms tiesiog užtenka dėmesio.
Dėl pasitikėjimo savimi – aš dabar jaučiuosi jo įgijusi, bet ne dėl pelnyto titulo, o dėl to, kad sugebu priimti kritiką. Žinoma, ta kritika turi būti cenzūruota, bet aš ją priimu ramiai. Komentarų internete nebeskaitau nuo to momento, kai mane išrinko. Bet jei žmonės man į akis pasako, kad jų favoritė buvo kita – tai puiku, nes jie neveidmainiauja.
Mano grožis nėra labai atsibodęs ir standartinis. Jeigu tavo gražus veidas, bet tu dar esi ir protinga, tavęs nevertina kaip kvailos gražuolės.
– Sveiki, kodėl konkurso dalyvė Kristina Ivanova jau prieš mėnesį žinojo, kad jūs laimėsite konkursą? Tai ji pasakė duodama interviu. (Rasa)
– (Juokiasi) Tai buvo jos nuomonė. Aš jos iki to laiko nepažinojau, bet joje pamačiau labai šiltą žmogų. Žinoma, ji – labai atsargi, koks ir turi būti žinomas žmogus, bet mes puikiai susibendravome. Aš taip pat iš pradžių turėjau vienas favorites, bet po repeticijų, per kurias atsiskleidė merginų kaprizai ir kitos savybės, nuomonė pasikeitė kardinaliai.
– Kaip manote, ar vis tiek būtumėte laimėjusi grožio konkursą, jei pagrindinę konkurso gražuolę rinktų ne komisija, o visi Lietuvos piliečiai? (Antanas)
– Na, manau, kad čia viskas aišku. Juk „Mis Publika“ tapo Brigita Bruožytė – tai nebūčiau buvusi išrinkta.
– Po konkurso pasigirdo daug neigiamų komentarų apie naują „Mis Lietuvą“. Kaip galvojate, jeigu patys žmonės rinktų „Mis Lietuvą“, gal tada nebūtų tiek daug pasipiktinusių? Dabar „Mis Lietuvą“ išrenka niekieno nerinkta komisija, kurios suvokimas apie grožį nėra kažkuo pranašesnis nei visų Lietuvos piliečių, todėl tokia nedemokratiška rinkimų sistema neskatina susidomėjimo konkursu. (Saulėnas)
– Nemanau, kad komisija buvo nekompetentinga – juk rinko savo sričių profesionalai. Ne viskas buvo lengva ir gražu, vyko pokalbiai su komisijos nariais, kalbėjome ir angliškai, kūrėme savo dienoraščius apie save. Manau, dauguma žmonių nelabai įsigilina į konkursą, nes ne tik vizualus grožis lemia merginų grožį.
– Ar sutiksite su mintimi, jog pagrindinė priežastis, kodėl „Mis Lietuva“ niekada nelaimi „Mis Pasaulio“ konkurso, yra ta, kad „Mis Lietuva“ konkursas yra labai prastai organizuojamas? (Juozas)
– Dėl organizavimo neturiu su kuo palyginti, nes tai pirmas grožio konkursas, kuriame dalyvavau, bet girdėjau tik teigiamus atsiliepimus. O dėl „Mis Pasaulio“ būkime realistai – tarp daugybės gražuolių išsiskirti yra labai sunku, todėl daugiausiai vilčių teikia talentų konkursas, kur visas dėmesys skiriamas tik tau.
– Gal vertėtų porą metu nerengti „Mis Lietuva“ konkurso, o per tuos metus pasižiūrėti savo klaidas, nes vis tiek „Mis Lietuva“ nelaimi? (Marijonas)
– Nemanau, juk tai savo šalies reprezentavimas, kai tu pasakoji apie savo šalį – tai gera reklama Lietuvai. Ne taip svarbu laimėti.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Ieva Gervinskaitė |
– Jeigu tu būtum buvusi komisijoje, o ne konkurso dalyve, kurią merginą iš savo buvusių konkurenčių matytum verčiausią pasipuošti „Mis Lietuva 2011“ karūna? Kodėl? (Lina) Kas, tavo nuomone, turėjo laimėti „Mis Lietuva“ konkursą? (Katia)
– Aš turėjau savo favoritę ir ne vieną. Visos merginos, mano akimis, buvo vertos karūnos. Jos buvo ir protingos, ir žavios, tiesiog aš kažkuo daugiau sugebėjau pavergti komisiją. Labai realiomis kandidatėmis laikiau Soterą, Brigitą, netgi Kristiną, kai ją pažinau.
– Ar tėvai važiuos į „Mis Pasaulis“ konkursą jūsų palaikyti? (KJ)
– Greičiausiai, kad taip. Ir tėvai, ir artimi draugai, ir tie draugai, kurie yra emigravę. Manau, kad tai man labai padės susitvarkyti su jauduliu.
– Kokiam dizaineriui patikėsite savo įvaizdį per konkursą „Mis pasaulis 2011“? (Lukas)
– Kol kas to nežinau, nes viskas dar labai šviežia. Tik dabar pradedame kurti planus dėl talento pasirinkimo ir aprangos.
Svajonių vyro modelio tikrai neturiu, nes vieną dieną galiu susikurti vieną idealą, o kitą dieną įsimylėti visai kitokį. Norėtųsi, kad vyras būtų išsilavinęs, turėtų gerą humoro jausmą.
– Kaip pristatysite Lietuvą Londone, „Mis Pasaulis“ konkurse tiems, kurie pirmą kartą išgirs mūsų šalies pavadinimą? (Asta)
– Dar sunku apie tai kalbėti, nors yra idėjų, bet stengsiuosi kuo geriau.
– Ieva, kad tu graži čia ir taip visiems aišku, bet norėjau paklausti, kaip bandysi tapti geresne už kitas dalyves konkurse „Mis Pasaulis“? Kaip bandysi pavergti žiuri? Ačiū už atsakymą ;-) (Daiva)
– Ačiū už komplimentą (juokiasi). Mano akimis, kaip jau minėjau, didžiausias viltis dedu į talento rungtį, nes esu baigusi konservatoriją ir turiu gerą pasirengimą. Kol kas nenusprendžiau, ar dainuosiu, ar šoksiu, bet manau, kad pasirinksiu tą sritį, kuri parodys mano stipriausias puses. Mano specialybė konservatorijoje buvo akordeonas, taip pat grojau ir fortepijonu, dainavau.
– Galbūt akordeoną nešitės į „Mis Pasaulis“ sceną?
– Yra tokių minčių, nes šis instrumentas gana neįprastas, ypač panelei.
– Kokios patirties pasisėmėte „Mis Ūkininkaitės“ konkurse? Ar vaikystėje svajojote užsidėti karūną? (Didi)
– Dėl svajojimo, tai kaip ir visos mergaitės vaikystėje svajojau būti princese (šypsosi). O konkursas „Mis Ūkininkaitė“ man davė nemažai patirties, bet lygis visai kitoks nei „Mis Lietuva“. Tada man buvo 17 metų ir labai jautriai reaguodavau į kritiką.
– Ar Benas Gudelis jums atrodo patrauklus vyras? (Asta)
– Kiekvienos moters skonis skirtingas, bet mano nuomone vyras turi būti vyriškas. Tai Benas Gudelis man iš tiesų atrodo simpatiškas vyriškis (juokiasi).
– Koks jūsų svajonių vyro portretas? Ar po konkurso jau sulaukėte kvietimų į pasimatymus iš nepažįstamų vyriškių? (Indrė)
– Kvietimų dar nesulaukiau. Gal nedrįsta, gal galvoja, kad dabar kas nors pasikeitė – tai tikrai ne. Svajonių vyro modelio tikrai neturiu, nes vieną dieną galiu susikurti vieną idealą, o kitą dieną įsimylėti visai kitokį. Norėtųsi, kad vyras būtų išsilavinęs, turėtų gerą humoro jausmą.
– Ar grožis jums yra kada nors pakišęs koją? Ar kada nors esate atsidūrusi situacijoje, kurioje žmonės į jus žiūrėtų nerimtai, neva grožis ir protas viename – neįmanoma? (Katerina)
– Pasakyčiau, kad ne. Mano grožis nėra labai atsibodęs ir standartinis. Jeigu tavo gražus veidas, bet tu dar esi ir protinga, tavęs nevertina kaip kvailos gražuolės. Todėl iki šiol su tuo neteko susidurti.
– Kiek per metus turėtų kainuoti vieno žmogaus investicijos į savo išvaizda, ir kiek – į protą? (Antanas iš Pasvalio)
– Geras klausimas (šypsosi). Aš esu iš tų, kurios naudoja kosmetiką, bet gan minimaliai. Geriau stengiuosi nusipirkti mažiau, bet kokybiškų priemonių. Geresnėms priemonėms negailiu pinigų. O dėl investicijų į protą – tai yra ilgalaikė investicija. Grožis pasikeis, jaunystė praeis, o protas liks. Todėl jei reikėtų rinktis, visada rinkčiausi investicijas į protą.
– Esi sakiusi, kad dar negalvoji apie šeimos kūrimą. Kaip manai, kokio amžiaus merginai yra laikas galvoti apie vyrą, vaikus? Ar laikai save karjeriste ir manai, kad šeima gali palaukti? (Juozas)
– Manau, kad kiekvienam žmogui šeimos poreikis ateina individualiai. Man tas poreikis dar neatėjo, draugo dar neturiu, santykių nesu užmezgusi. Tai gal šeimos pradėsiu norėti po 25 metų gimtadienio, bet ką gali žinoti... Jeigu kada gyvenime reikėtų rinktis tarp šeimos ir karjeros, manau, kad pasirinkčiau šeimą.
Buvau putli mergaitė, pikto veido, nors vaikystė buvo laiminga. Vėliau išstypau kaip dauguma vaikų.
– Kokia jūsų nuomonė apie ikivedybinius lytinius santykius? (Prokuroras)
– Manau, kad Lietuva yra demokratinė šalis ir kiekvienas gali pasirinkti pagal savo norus. Aš turiu savo nuomonę, bet jos nenorėčiau čia sakyti.
– Ar esate pažįstama su pramogų pasaulio atstovais? Ar ateityje žadate laikytis tokios taktikos kaip Gabrielė Martirosianaitė – lankytis vakarėliuose, TV projektuose, bičiuliautis su žvaigždėmis?.. (Gražina)
– Pirmas viešas asmuo, su kuriuo susipažinau, buvo Kristina Ivanova. O kaip elgsiuosi vėliau – taktikos neturiu. Manau, tiek Gabrielė, tiek aš gavome tam tikrų įsipareigojimų, todėl kažkur dalyvaujame. Bet eiti į renginius dėl reklamos tikriausiai ne man, nes vis dar nepriprantu prie to dėmesio ir jaučiuosi nejaukiai.
– Gerbiama Ieva, jūs studijuojate teisę. Neseniai vienas specialistas pasakė, kad Lietuvoje reikėtų teisės fakultetus uždaryti 10-čiai metų, nes ir taip yra labai daug specialistų. Ką jam atsakytumėt? (Gediminas)
– Teisininkų gali būti daug, bet gerų teisininkų visada reikia. Manau, kad tikrai geras teisininkas visada turės darbą.
– Ieva, neabejoju, kad jums jau yra tekę susidurti su moterišku pavydu. Pasidalinkite patirtimi ir patarimais, kaip jūs konkrečiais atvejais reaguojate? (Austėja)
– Iš tikrųjų tikras moteriškas pavydas manęs iki šiol dar neaplankė – aplink mane buvo žmonės, kurie man norėjo tik gero. Kiek aš žinau... Su kitokiais žmonėmis tiesiog nebendrauju ir stengiuosi jų vengti...
– Esate vilnietė. Kokioje aukščiausioje Vilniaus vietoje esate buvusi? (Tauras)
– Nesu vilnietė, esu iš Skuodo rajono. Dabar tik mokausi Vilniuje. O aukščiausioje vietoje, kurioje esu buvusi, gal – televizijos bokštas? (juokiasi)
– Ką manote apie genetiškai modifikuotus produktus? Ar parduotuvėje skaitote produktų etiketes? Ar palaikote ekologines idėjas? (Paulius)
– Žinoma, palaikau tokias idėjas, daugiau žiūriu į etiketes. Bet šiaip maistui nesu išranki, mėgstu lietuvišką virtuvę. O dėl genetiškai modifikuotų produktų – aš už natūralią gamtą ir prieš visokias chemijas.
– Ar laikotės dietų? (Emilija)
– Dietų nesilaikau, bet stengiuosi natūraliai rūpintis savimi, sportuoti, vakarais pabėgioti. Patiko ir treniruoklių salėje padirbėti. Stengiuosi valgyti saikingai, nes neturiu labai gerų genų, dėl kurių nereikėtų rūpintis savo figūra. Bet savęs labai neriboju.
– Ar esate išgyvenusi bjauriojo ančiuko laikus paauglystėje? Jei taip, dėl ko išgyvenote? (Vika)
– Paauglystėje gal ne, bet vaikystėje – taip. Buvau putli mergaitė, pikto veido, nors vaikystė buvo laiminga. Vėliau išstypau kaip dauguma vaikų.
– Kokia jūsų grožio paslaptis? Kaip kasdien save lepinate, kokias procedūras periodiškai atliekate? (Miglė)
– Paslapties nėra. Plaukų nedažau, saugau juos ir nenoriu eksperimentuoti. Paauglystėje nuo to sulaikė mama, o vėliau ir pati proto įgijau. Kartą per savaitę darau kūno šveitimą, tepuosi losjonais, bet kažkokių ypatingų procedūrų ar injekcijų tikrai nedarau.
– Kas yra JAV sostinė? (Reda K.)
– Jei neapsijuoksiu, tai Vašingtonas. Teisingai? (šypsosi) Ačiū Dievui (juokiasi).
– Kokiomis užsienio kalbomis kalbate? (Vytautas)
– Anglų – pagrindinė, rusų – antra ir, žinoma, gimtoji lietuvių.
– Koks jūsų mėgstamiausias rašytojas ir kuo jis jums imponuoja? (Valdas)
– Mėgstu skaityti knygas, bet neprisirišu prie autorių. Vadovaujuosi posakiu, kad jei žmogus sukūrė ką nors gero, tai nebūtinai jis sukurs ką nors gero ir vėliau. Iš lietuvių rašytojų man patiko Dalios Jazukevičiūtės „Anarchistės išpažintis“. Paskutinė mano perskaityta knyga buvo Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum“, nes tiesiog buvo labai daug reklamos , todėl pagalvojau, kad reikia ir man pagaliau perskaityti ir įvertinti iš savo pusės. Man patiko ir eilėje jau laukia antra dalis.
– Ką manote apie klimato atšilimą? (Žydrūnas A.)
– Sako atšilimas, atšilimas, o pažiūrėkite, kokios žiemos, ypač Lietuvoje... Konkrečios nuomonės neturiu.
– Kokia yra gyvenimo prasmė? (Gedas iš Vilniaus)
– (juokiasi) Gyvenimo prasmė yra, kad tu gyveni, kažko sieki, kažko ieškai ir nestovi vietoje. Atrodo, klausimas paprastas, bet į jį galima gilintis be galo. Reikia turėti tikslą – nebūtinai didelį, jis reikalingas tam, kad turėtum amžinąjį variklį.
