2018 10 10

Misija – augti: didmiestis prie jūros sostinei nepavydi

„Klaipėdoje gyvens 5 mln. žmonių – trys milijonai vaikų ir du milijonai suaugusiųjų“, – Klaipėdos ateitį piešia mažieji miesto gyventojai, pradinukai, daugiau nei tikrove paversdami uostamiesčio ambicijas, suguldytas Mėlynojo proveržio strategijoje, kurioje numatytas miesto augimas. Strategijos kūrėjai neabejoja, jog miesto ateitis – tik stiebtis į viršų, o stiprybių šiame mieste prie jūros, iš kurio Vilnius atrodo tarsi mažoji Maskva su nesibaigiančiomis automobilių spūstimis, nestinga, sako istorikas Vygantas Vareikis.
Meridianas
Klaipėda - miestas, turintis daugybę privalumų. / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Mintys apie daugiamilijoninį ateities miestą skamba Klaipėdos šokių teatro „Padi Dapi Fish“ šokio istorijos spektaklyje „Neužšąlantys namai“, kurio garso takelyje įterptos pradinukų, rašiusių apie Klaipėdą, mintys.

„Kai aš gimiau, tėvai pasodino trys obelis, jos kiekvieną pavasarį apsipila žiedais. Norėčiau, kad Klaipėda turėtų obelų sodą“, – spektaklyje aidi mergaitės balsas.

Ne snausti, o raškyti vaisius pasirengusi Klaipėda, pagal 2017 metų Lietuvos savivaldybių indeksą, pirmaujantis miestas Lietuvoje pagal gyvenimo kokybę. Čia gyvenimas tempas kitoks nei kituose didmiesčiuose, vyksta kiek lėčiau, su jūros gaiva. Būtent dėl to į Klaipėdą po kone dešimties metų, per kuriuos sėmėsi žinių svetur, o vėliau dirbo Vilniuje, čia sugrįžo viešosios įstaigos „Klaipėda ID“ vadovas Simas Simanauskas.

Kurk.lt nuotr./Simas Simanauskas
Kurk.lt nuotr./Simas Simanauskas

Jungtinėje Karalystėje studijavęs klaipėdietis po studijų sulaukė „Kurk Lietuvai“ pasiūlymo sugrįžti ir dirbti viešojo sektoriaus efektyvinimo srityje, vėliau vadovavo asociacijai „Baltosios pirštinės“, kurios užduotis stebėti rinkimus. Galiausiai gyvenimas Simą nuvedė į kompaniją „DXC Technology“, kur dirbdamas IT projektų vadovu bendravo su visame pasaulyje išsibarsčiusiais kolegomis.

„Kadangi darbas vyko nuotoliniu būdu, susiderinau, kad galėčiau dirbti iš Klaipėdos, nes čia man visada buvo gera, ir gavau pasiūlymą sudalyvauti Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros, dabar „Klaipėda ID“ vadovo konkurse“, – prisimena Simas.

Jeigu gyventi Lietuvoje – tai tik Klaipėdoje, – sako S.Simanauskas.

Paklaustas, kaip šiandien vertina savo sprendimą jis drąsiai atsako:

„Jeigu gyventi Lietuvoje – tai tik Klaipėdoje. Esu žmogus, kuris mėgsta labai aktyvų laisvalaikį, Klaipėda gali pasiūlyti viską – buriuoti, kaituoti, skrosti banglente, vaikščioti ar bėgioti pajūriu, grožėtis gamta, būti miškuose. Čia visa infrastruktūra, kurios man ir reikia. Klaipėdoje vasarą greit susitvarkai darbus ir jau esi pajūry, nes žinai, kad žiemą, kai bus niūriau, imsi ir atidirbsi“.

S.Simanausko akimis klaipėdiečiai – visiškai kitokie žmonės, labiau susidraugavę patys su savimi. Žvilgsnį gilyn į save suformuoja jūra, kur dažnas keliauja pasikrauti energijos ir „prapūsti galvą“.

„Mums, klaipėdiečiams, reikia mažiau masiškumo, nenorime visada būti žmonėse, mums patinka būti su savim, bėgti nuo šurmulio. Pastebėjau, kad kai kas nors atsikrausto į Klaipėdą, sako, kad keista, jog čia bendraujama daugiau rate, nesiburiuojama, bet kai pradeda pažinti ir įsitraukia į interesų grupes, Klaipėda atsiskleidžia“, – įsitikinęs S.Simanauskas.

Žodžio žmonės

Klaipėdietis istorikas Vygantas Vareikis savo miestui ir miestiečiams negaili gražiausių žodžių.

„Klaipėdiečiai yra žodžio žmonės, mėgsta veikti. Mes, klaipėdiečiai, ką darome, padarome greitai, dirbam judam. Geriausias pavyzdys – kogeneracinė elektrinė, žinoma kaip „Fortum Lietuva“. Ji iškilo per trejus metus ir sėkmingai degina šiukšles, o Vilniuje, Kaune, vis šneka... Reikės – nereikės, bus – nebus. Klaipėdoje mes jei darom, tai darom, jei sutariam, tai vykdom“, – šypsodamasis sako V.Vareikis.

Klaipėdiečiai yra žodžio žmonės, mėgsta veikti. Mes, klaipėdiečiai, ką darome, padarome greitai, dirbam judam. Geriausias pavyzdys – kogeneracinė elektrinė, žinoma kaip „Fortum Lietuva“, – sako V.Vareikis.

Pasak jo, didelį mentalinį poveikį klaipėdiečiams daro jūra, dovanojanti beribės erdvės jausmą.

„Jūra yra mūsų koziris“, – sako V.Vareikis, pratęsdamas, jog „Klaipėdoje neprastus žmones generuojame, štai net kandidatus į prezidentus“, užsimindamas apie Gitaną Nausėdą, kilusį iš Klaipėdos.

Patogus miestas

V.Vareikis įsitikinęs, jog Klaipėda – infrastruktūriškai geriausias gyventi miestas.

Asmeninio albumo nuotr./Vygantas Vareikis
Asmeninio albumo nuotr./Vygantas Vareikis

„Kodėl taip manau? Transporto sistema geriausia Klaipėdoje, dėl miesto specifikos, kurioje driekiasi trys ilgos gatvės, kurios tęsiasi po kokį 15 km. Organizuoti transportą mieste sąlyginai lengva. Jei greituoju autobusu darbo vietą galite pasiekti per 20 minučių, tai fantastiškas greitis. Be to, autobusų linijos sujungtos su priemiesčiais“, – sako V.Vareikis. – Vilnius tampa mažąją Maskva, gyventojų skaičius didėja, darbo užmokestis ir pragyvenimo lygis kyla, tokia kaina, kaip Klaipėdoje buto neišsinuomosi. Dusti spūstyse valandą... Tai gerokai per daug, artėjam prie Maskvos. Vilnius – puikus miestas, bet infrastruktūra nepritaikyta tokiam gyventojų skaičiui“.

Privalumais istorikas įvardija ir nebrangią vandentiekio sistemą bei šildymą.

„Klaipėdoje kaip didmiestyje šildymo kainos tikrai nėra aukštos. Pridėkime vieną dalyką, kurio nepamatome – koks yra šildymo linijų efektyvumas. Jei neklystu, Klaipėdoje 80 proc. senų sovietinių vamzdynų yra pakeista, šis procesas vyko net dvylika metų, – toliau tęsia istorikas. -

Nenoriu girtis, skaičiuoju kas yra: visi darželiai yra aptverti tvoromis, ne sovietinėmis, o tokiomis, kur neperlipsi, be to, yra užrakinti, beveik visi renovuoti. Įsibėgėjusi mokyklų renovacija, beje, Klaipėda išleidžia tikrai labai gerai parengtus mokinius. Pati infrastruktūra mieste, gatvės ir šaligatviai, gerokai geresni nei Vilniuje ar Kaune. Turime nepaprastai gero lygio sporto infrastruktūrą“.

Beje, Klaipėdos taryba jau pritarė ir miestas jau pateikė paraišką 2021 metais Klaipėdai tapti Europos jaunimo sostine. 400 renginių, 200 gebėjimams tobulinti skirtų veiklų, daugiau nei 70 tarptautinių ir nacionalinių partnerių, 1.000 savanorių, pusė milijono svečių, kardinalios permainos jaunimo politikos srityje ir atskleistas jaunimo potencialas – visa tai numatyta miesto jaunimo parengtoje paraiškoje, kurios įgyvendinimui iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto planuojama skirti beveik 4 mln. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis