Bendrąją prasme, šimtmečiais esame Vakarų lotyniškosios kultūros dalimi, persiėmę visais šioje kultūroje tarpstančiais archetipais. Demokratija mums yra sava. Visgi nuosekliai turime išryškinti ir savitą mūsų demokratijos turinį, lemiantį piliečių savimonę ir savivertę. Kalba eina apie tvariąją lietuvišką savastį – mūsų tapatybę.
Lietuviškoji savastis
Tai kas gi yra ta mūsų tverianti lietuviškoji savastis, mūsų tapatybė? Iš tiesų, didis klausimas ... Nesileisiu į nepagrįstus svarstymus. Visgi, manau, atsakymas yra akivaizdus.
Stebėtina, kaip mes, Lietuvos piliečiai, menkai ar visai nepažįstame savo simbolio prasmės ir aktualios reikšmės!
Erdvėje ir laike išsikristalizuojantis bendrasis sambūvio gėris ir yra savastis. Savastis yra konkreti dvasinė apibrėžtis – tai, ką mes visi šimtmečiais kartų kartose vertiname ir įsivardiname kaip savą. Tai – tautoje, jos sutelktoje valstybėje istorijos bėgyje labiausiai vertinamas dvasinis lobis, nurodomas simboliu ar jų sistema. Istoriškai ir aktualiai įrodyta, kad tvariausias mūsų Tautos valstybingumo simbolis yra „Vyčio“ ženklas. Su visa pagarba Trispalvei, kurią pats esu sovietmečiu kėlęs, šis ženklas neatspindi savasties. Aplinkybių nulemtas atsitiktinis spalvų derinys negali būti dvasiniu Tautos savasties simboliu. Be abejonės, Trispalvė yra verta didelės pagarbos kaip veik šimtametes valstybingumo išlaikymo pastangas atspindintis ženklas. Tačiau tai – ne šimtametę tvariąją savastį atskleidžiantis Tautos simbolis.
Vytis visada buvo ir yra Lietuvos valstybingumo simbolis. Ir dabar, Vytis yra mūsų herbas, spindintis ant kiekvienos valstybės institucijos. Stebėtina, kaip mes, Lietuvos piliečiai, menkai ar visai nepažįstame savo simbolio prasmės ir aktualios reikšmės!
Statykime prigimties Tiesa ir Gėriu suręstus ir lietuviškos savasties Grožiu spindinčius Rūmus, kuriame gyvena savyje orūs Valdovai – piliečiai. Drąsūs būti ir smarkūs Kurti.
Indoeuropiečiai kariai antikinėje Graikijoje sukūrė demokratiją. Suvokime, kad šis senasis indoeuropiečių ir mūsų Tautos – vis kalbančia seniausia, taigi, arčiausia indoeuropiečių protautei kalba – savastį nusakantis simbolis ženklina tą patį šaltinį, kuris kildino laisvųjų žmonių sambūvį. Demokratiją juk sukūrė dorybe orūs kariai, gyvenantis vardan garbingos pergalės. Demokratiją sutelkė garbingo bendrabūvio ir garbingo žmogiškumo, siekiančio pačią Amžinybę, siekis. Dorybė, t.y. charakterio galia, ir yra esminė demokratijos vertybė. Atpažinkime, kad istorinis ir aktualusis Lietuvos Vytis yra charakterio galios nešėjas vardan garbingo piliečių sambūvio, kurį šiandien su virpesiu širdyje vadiname – Lietuva. Atpažinkime savyje lietuviškąją savastį ir telkime orumu klestinčią žmonių bendruomenę – demokratiją tikrąją šio žodžio prasme.
Darni, tvari orių žmonių demokratiją nėra jokia ideologija. Tai – sugrįžimas prie savo šaknų, Dar daugiau – lietuviškųjų šaknų. Rinkimės šį auksinį „būties“ kelią ir kurkime orių, kilnių ir laisvų žmonių sambūvį – tvarią Lietuvos demokratiją. Lai kiekviena piliečių santalka tampa pavyzdžiu ir paskata – grįžti savęs link, žmogiškosios prigimties ir lietuviškos savasties šaltinio. Statykime prigimties Tiesa ir Gėriu suręstus ir lietuviškos savasties Grožiu spindinčius Rūmus, kuriame gyvena savyje orūs Valdovai – piliečiai. Drąsūs būti ir smarkūs Kurti. Tokia piliečių valstybė yra nenugalima, spinduliuojanti pavyzdžiu tiek šiek tiek praskydusiems Vakarams, tiek nuprotėjusiems Rytams.
Ir visai gali būti, kad Oskaro Milašiaus vizija apie Atėnų demokratijos atgimimą kažkur Šiaurėje ims ir išsipildys.
