Nepaisant to, į Vilnių sugrįžo ne tik ištvermingiausi žygio dalyviai, bet ir projekto palaikymo komanda, per savaitę pėsčiomis įveikusi beveik 300 kilometrų ir sulaukusi netikėtai didelio visuomenės palaikymo.
Šiais metais bandomajame žygyje dalyvavo 76 asmenys, atrinkti iš daugiau nei 800 pildžiusiųjų projekto „Misija Sibiras“ dalyvio anketą. Didėjantis norinčiųjų prisijungti prie projekto skaičius ir besikeičiančios ekspedicijų kryptys, kasmet organizatorius verčia pergalvoti bandomojo žygio detales. „Stengiamės, kad tam tikri žygio etapai atspindėtų tikrąsias sąlygas, su kuriomis susiduriame jau nuvykus į Sibirą: gyvenimas ne visada draugiškoje gamtoje, laukiantys darbai apleistose ar baigiančiose sunykti kapinėse ir, elementariai, kuprinės turinys – ko tikrai reikės tas dvi savaites Sibire“, – bandomojo žygio sudarymo planais dalinasi būsimos ekspedicijos vadovas Arnoldas Fokas.
Gyvenimas ne visada draugiškoje gamtoje, laukiantys darbai apleistose ar baigiančiose sunykti kapinėse ir, elementariai, kuprinės turinys – ko tikrai reikės tas dvi savaites Sibire, – bandomojo žygio sudarymo planais dalinasi būsimos ekspedicijos vadovas Arnoldas Fokas.
Sujungė tris istorines Lietuvos sostines
Bandomojo žygio pradžia prasidėjo Trakuose. Kartu su „Macevos“ organizacija buvo skaitmenizuotos ir atkurtos itin didelės senosios žydų kapinės. Vėliau imtasi dar vienų kapinaičių – karaimų. Tai viena seniausių ir įdomiausių Lietuvos tautinių bendrijų, tačiau 600 metų Lietuvoje gyvenančių karaimų bendruomenė nėra didelė, todėl bandomo žygio dalyviai galėjo prisidėti ir šios bendruomenės ir padėti sutvarkyti senąsias kapines.
Projekto organizatorių teigimu, bandomasis žygis skirtas patikrinti ne fizinę, o psichologinę ištvermę. „Svarbiausia ne nueiti kilometrai, o žmonės, iš kurių bus suformuota stipri 16 žmonių komanda, vyksianti į Sibirą“, – pažymi labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ direktorius Ignas Rusilas. Nepaisant to, šių metų žygis – itin sudėtingas. Be sutvarkytų kapinių, antrąją žygio dieną dalyviai turėjo įveikti itin kontrastingą maršrutą: keliauti paupiu, kalvomis ir pelkėmis. Aplankius ir sutvarkius dalį Gabrijolų pilkapyno, žygis baigėsi senojoje Lietuvos sostinėje – Kernavėje. Paskutine stotele tapo Vilniaus arkikatedra.
Po fiziškai sudėtingų žygio sąlygų, prie kurių ne visiems dalyviams pavyko prisitaikyti, ir maršruto, nusidriekusio per tris istorines Lietuvos sostines, ištvermingiausių bandomojo žygio dalyvių naują patirtį ir įspūdžius greitai papildys nauja žinia – atrinktų dalyvių sąrašas. Į tikrąją ekspediciją „Misija Sibiras“ komanda tradiciškai išvyks liepos 17-ąją, Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Planuojama keliauti į Rusijos Federaciją, Igarką.
„Kariuomenė išugdė, bet nemanau, kad tai gali paruošti tokiam žygiui“
Vilniaus arkikatedra tapo ne tik bandomojo žygio dalyvių paskutine stotele. Prieš savaitę du šauktiniai savanoriai Lukas Kasnauskas ir Raimundas Ušackas baigė 9 mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, kurią atliko Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų LDK Butigeidžio dragūnų batalione, Klaipėdoje. Iš čia jaunuoliai pasiryžo pėsčiomis grįžti į Vilnių, įveikti daugiau nei 300 kilometrų ir kelyje sutiktiems žmonėms papasakoti apie projektą „Misija Sibiras“ bei paskatinti prie jo prisidėti. Deja, Lukui dėl nepakeliamo kojų skausmo ir atsiradusių žaizdų teko nutraukti šį iššūkį, todėl visą žygį pavyko įveikti tik Raimundui. „Bendrai kalbant apie žygį, daugiau ar mažiau laikėmės plano, tačiau daug kas vyko ekspromtu. Buvo daug nežinomybės: nežinojau ar man pavyks įveikti tokį atstumą, kiek tiksliai laiko prireiks ir ar spėsiu laiku sugrįžti. Prasčiausia situacija buvo ties Kaunu, kuomet jaučiau itin didelį kojų skausmą, todėl teko sumažinti atstumą ir neplanuotai nukirsti 30 kilometrų. Kariuomenė išugdė, bet nemanau, kad tai gali paruošti tokiam žygiui. Mane vedė tikslas – „Misija Sibiras“. Nesitikėjau, tačiau žygio metu sulaukiau daug palaikymo žinučių iš draugų ir visai nepažįstamų žmonių. Tai suteikė motyvacijos ir pasitikėjimo savimi“, – mintimis dalinasi R.Užackas, sėkmingai įgyvendinęs iššūkį.
Nesitikėjau, tačiau žygio metu sulaukiau daug palaikymo žinučių iš draugų ir visai nepažįstamų žmonių. Tai suteikė motyvacijos ir pasitikėjimo savimi, – mintimis dalinasi R.Užackas, sėkmingai įgyvendinęs iššūkį.
Nors Raimundui pavyko įveikti beveik 300 kilometrų pėsčiomis, kilometrų skaičius nebuvo pagrindinis tikslas. Abu vaikinai tvirtina, kad jų pagrindinis tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į istorinės atminties išsaugojimą ir paskatinti palaikyti projektą „Misija Sibiras“. Vaikinų ir visuomenės dėka surinkta 2 200 Eur, kurie bus skirti projekto įgyvendinimui ir istorijos išsaugojimui.
Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ įgyvendinamo projekto „Misija Sibiras“ metu jauni žmonės vyksta į apleistas Sibiro vietoves susitikti su dar ten tebegyvenančiais lietuvių tremtiniais ir sutvarkyti apleistas kapavietes. Nuo 2006 m. savo norą dalyvauti projekte išreiškė daugiau nei 11 000 jaunų žmonių, suorganizuota 14 ekspedicijų bei tūkstančiai pristatymų mokyklose, universitetuose, bendruomenių centruose, eksponuota šimtai jaunimo ekspedicijų fotografijų parodų, sukurti dokumentiniai filmai. Visa tai prisidėjo prie jaunosios kartos pilietiškumo bei didžiavimosi savo valstybe jausmo ugdymo.
