Ekspedicijos dalyviai Tomsko srityje aplankė lietuvių tremties vietas ir tvarkė apleistas kapavietes. Šioje srityje iš viso buvo apie 300 lietuvių trėmimo vietų.
Nuėję apie 100 kilometrų „Misijos Sibiras“ dalyviai aplankė devynias tremtinių kapavietes.
Nuėję apie 100 kilometrų „Misijos Sibiras“ dalyviai aplankė devynias tremtinių kapavietes, šešias iš jų sutvarkė, pastatė aštuonis paprastus kryžius bei viena memorialą iš trijų kryžių, aplankė tris apleistus miestelius, kur trėmimų metu gyveno lietuviai.
„Aš šią ekspediciją galėčiau pavadinti naktine, nes be galo taupėme laiką – keliavome daugiausia naktimis, dienomis dirbome. Be galo mažai miego, bet visi buvo stiprūs“, – BNS Vilniaus geležinkelių stotyje sakė projekto organizatorius Ignas Rusilas.
„Ta komandinė emocija yra tai, ką parsivežiau. Tai, kad stipri komanda gali viską“, – pridūrė jis.
I.Rusilo teigimu, ekspedicija kiek viršijo planuotą maršrutą, todėl aplankė kapavietes, kuriose jau lankėsi „Misijos Sibiras“ dalyviai. Viena jų – pirmoji kapavietė, kurią projekto dalyviai aplankė per pirmą kelionę į Rusiją 2006 metais.
„Viskas ten buvo puikiai, nebuvo ką tvarkyti toje vietoje. Vadinasi, viską darėme teisingai ir tvarkingai“, – sakė „Misijos Sibiras“ organizatorius.
Pasak jo, šiemet kai kurie žygiai buvo sudėtingi – keliai buvo užversti medžiais, kartais gedo technika. Taip pat I.Rusilas teigė, kad ekspedicijos dalyviams pavyko sutikti kelis Sibire iki šiol gyvenančius lietuvius. Senolę „Misijos Sibiras“ dalyviai sutiko atvažiavę į kaimą, kur dalyvavo ekskursijoje apie vietinius tremtinius.
Staiga į ekskursiją užeina moteris, kuri sako „labas, aš iš Lietuvos“, – pasakojo I.Rusilas.
„Staiga į ekskursiją užeina moteris, kuri sako „labas, aš iš Lietuvos“, – pasakojo I.Rusilas.
Be to, tai, kad ilgiausio šiemet Sibire žygio vedlys taip pat buvo lietuvis, ekspedicijos dalyviai sužinojo nuėjus pusę kelio – tik tada jis prisipažino turintis lietuviškų šaknų.
„Mes einam, einam ir tada jis sako: „aš dabar pabūsiu nuoširdus. Aš turiu lietuviškų šaknų ir kai sužinojau, kad mane kviečia vesti jūsų grupę, mano akyse atsirado ašaros ir aš supratau, kad noriu pažinti tai, iš kur kilau, nes tokios galimybės man gyvenime nebuvo“, – teigė I.Rusilas.
„Mes turėjome nepakartojamas dvi dienas ir stiprią jo pagalbą visą žygį“, – pridūrė jis.
Tuo metu 30-metė ekspedicijos dalyvė, žiniasklaidos srityje dirbanti Julija Ciurupa BNS sakė su jauduliu stebėjusi už šimtų kilometrų gyvenančius lietuvius.
„Aš dabar pabūsiu nuoširdus. Aš turiu lietuviškų šaknų ir kai sužinojau, kad mane kviečia vesti jūsų grupę, mano akyse atsirado ašaros ir aš supratau, kad noriu pažinti tai, iš kur kilau, nes tokios galimybės man gyvenime nebuvo“
„Įspūdis tikrai nuostabus, kai taip toli atrandi Lietuvą“, – sakė ji.
Pirmą kartą į ekspediciją vykusi moteris stebėjosi, kaip „įmanoma Sibire pasiekti tokius taškus, kokius mes pasiekėme“.
„Tai buvo nereali ekspedicija, iš tikrųjų. Dabar laukia didelis darbas – pasidalinti tuo, ką parsivežiau. Visi apie tai kalbame“, – sakė J.Ciurupa.
Į Vilnių grįžę „Misijos Sibiras“ dalyviai vėliau Prezidentūroje susitiko su šalies vadove Dalia Grybauskaite.
Šiais metais pirmą kartą prie „Misijos Sibiras“ prisidėjo po Estijos ir Latvijos pilietį.
Šis projektas vykdomas nuo 2006 metų. Jo tikslas – pagerbti tremtyje nukentėjusius bei žuvusius tautiečius, skatinti kartų tarpusavio supratimą, suteikti jaunimui galimybę artimiau pažinti praeities įvykius.
Per projekto gyvavimo metus dalyvio anketą užpildė daugiau nei 11 tūkst. jaunų žmonių. Lietuvių tremties ir įkalinimo vietas Sibire – Rusijoje, Kazachstane ir Tadžikistane – jau aplankė 13 jaunimo ekspedicijų, sutvarkiusių apie 110 lietuviškų kapinių ir susitikusių su ten gyvenančiais lietuviais.
Sovietinės okupacijos metu 1940 – 1953 metais iš Lietuvos į tremtį ir lagerius buvo ištremta daugiau nei 280 tūkst. žmonių.
