Kaip ketvirtadienį pranešė urėdija, buko sėklos renkamos jos Jurbarko, Šilutės ir kituose regioniniuose padaliniuose, iš jų pavasarį bus pasodinti nauji medeliai. Jie bus auginami Lietuvos miškuose.
„Lietuva yra ties buko plitimo arealo riba, todėl šiltėjant klimatui, natūraliai šis bukas atkeliauja į mūsų šalį“, – pranešime cituojamas VMU Miško sėklų ir sodmenų skyriaus vadovas Marijonas Bernotavičius.
Pasak miškų urėdijos, anksčiau mokslininkai buvo nustatę, kad šio medžio paplitimo šiaurinė riba baigiasi pietų Lietuvoje, bet šiltėjant klimatui, bukų augimo arealas užima vis didesnę Lietuvos dalį.
Kaip BNS sakė VMU atstovas Tautvydas Mažeika, bukus gausiau auginti siekiama tiek didinant įvairovę miškuose, tiek todėl, kad šie medžiai pasižymi kokybiška mediena.
Bukas, įprastai augantis pietų ir vidurio Europoje, mėgsta šiltesnis klimatą ir yra neatsparus šalčiui.
„Paprastojo buko žiedadulkių kartu su kitomis, jau išnykusiomis Lietuvoje augalų rūšimis buvo rasta Girutiškio gamtiniame rezervate, bet Lietuvoje bukas buvo ilgam išnykęs ir jo riba dėl klimato pasikeitimų buvo atsitraukusi tolokai į pietus nuo Lietuvos, – teigė VMU Miško sėklų ir sodmenų skyriaus specialistas Renatas Plačiakis. – Šiuo metu paprastasis bukas vėl yra beveik pasiekęs Lietuvos pietvakarinę ribą (pačioje Lietuvoje buvo introdukuotas XIX a.), iki čia išplitęs iš ledynmečio vadinamosios prieglobsčio zonos pietų Balkanų pusiasalyje ir manoma, kad klimatui šylant jis ir toliau savaime plis į šiaurę“.
Paprastasis bukas (Fagus sylvatica) – tai medis, kuris į Lietuvą iš Vakarų Europos atvežtas prieš maždaug 100-150 metų, yra sutinkamas vos keletoje šalies miškų – daugiausia Jurbarko, Šilutės, Kretingos regionuose, kur vyrauja kiek šiltesnis, daugiau jūrinis klimatas.
Iš viso Lietuvoje suskaičiuojama apie 30 ha bukynų. Bukas sėklas subrandina būdamas 50-70 metų amžiaus, tad šimtamečiai mūsų šalyje augantys bukai jau pilnai subrendę ir gausiai jas meta.
„Kiek didesnį plotą užima medynai, kuriuose paprastieji bukai auga pušynų ir ąžuolynų antrame arde. Tokių medynų yra Šilutės regioninio padalinio, Norkaičių girininkijoje (apie 35 ha). Dėl klimato kaitos Lietuvoje paprastojo bukui plisti ateityje susidarys palankesnės sąlygos“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vyresnioji specialistė Jolita Abraitienė.
Pasak pranešimo, norint surinkti buko sėklas geriausia tiesti specialius tinklus aplink medžio kamieną. Pirmiausia iškrenta visos tuščios, pažeistos, netinkamos sėjimui sėklos, o vėliau pradeda kristi gerosios. Kaip greitai krinta sėklos priklauso nuo to, kokios yra oro sąlygos ir temperatūra. Pasirodžius stipresnėms šalnoms, bukų sėklos gali iškristi per 2-3 dienas.
Šiuo metu Valstybinių miškų urėdijos specialistai buko sėklas ir jose esančius riešutėlius renka Šilutės regioninio padalinio Norkaičių girininkijos sėkliniame medyne, tai pat 12-oje sėklų šaltinių, kurie yra Dubravos, Jurbarko, Kretingos, Joniškio, Prienų, Šilutės ir Telšių regioniniuose padaliniuose.
Šį rudenį iš viso surinkta apie 60 kg riešutėlių. Kilogramą riešutėlių sudaro apie 5 tūkst. sėklų, o galimas jų daigumas – iki 60 procentų. Tai reiškia, kad iš vieno kilogramo sėklų galima užauginti apie 3250 buko medžių.
Surinkti riešutėliai yra saugomi VMU Panevėžio regioninio padalinio medelyno saugykloje, kur vasario mėnesį bus pradėtas sėklų žadinimas, o kovo mėnesį pasėti į specialius konteinerius tolesniam augimui.
Miškininkų tikslas – užauginti gausų bukų derlių, tinkamai išlaikyti surinktas sėklas, jas pasėti prižiūrėti jaunuolyną bei jau užaugusį medyną.
Paprastasis bukas dažniausiai sudaro medynus su paprastuoju klevu, paprastąją pušimi bei paprastuoju ąžuolu. Lietuvos miškuose šis medis auginamas negausiai, dažniausiai vakarinėje ir šiaurinėje šalies dalyse. Rytų Lietuvoje šaltomis žiemomis bukai apšąla ir netgi gali žūti.
Yra žinoma, kad iš vietinės reprodukcijos sėklų išauginami medžiai yra labiau prisitaikę Lietuvos klimatinėms sąlygoms.
