„Dviračių take Klaipėda–Juodkrantė, apie 8 km taku nuo Klaipėdos, už „dviratininkų paplūdimio“, apie 500 metrų, vykdomi kažkokie miško kirtimo darbai. Štai kaip atrodo dviračių takelis, įpresuotas į išminkytą purvą. Ar kas nors jį atstatys? Dviračių važiuoti dabar nepatarčiau, daug takelio ruožų po liūčių yra po vandeniu. Yra kirtimų vietoje suformuotas išvažiavimas į netoliese esantį automobilių kelią, tad nesunku rasti ten esančius „landšafto dizainerius“, – rašo susirūpinęs Artūras.
Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorės Aušros Feser, nuo rudens iki kovo vidurio miškuose vykdomi kirtimo darbai ir miškininkų formuojami išvažiavimo keliai dažnai sutampa su dviračių takais. Tai įprastinė praktika.
„Ant buvusių miškininkų kelių buvo padaryti dviračių takai. Žiemą yra kirtimų sezonas, tad vyksta kirtimai ir tais takais vežama mediena, padaromi keliai pravažiuoti technikai. Darbus atlieka Kretingos miškų urėdija, mes darbų nevykdome, tačiau žmonės turi suprasti, kad medieną reikia išvežti, jos neišskraidinsi, supratimo norisi paprašyti.
Paprastai žiema būdavo kaip žiema ir niekas dviračiais žiemą nevažinėja, – situaciją komentavo A.Feser. – Saugant tuos kelius dažnai jie uždengiami šakomis, kad mažiau gadintųsi. Pavasarį, kovo 15-ąją, kirtimai baigiasi, takai nušluojami, sutvarkomi. Dažnai dviračių takai sutampa su miškininkų takais. Aišku, tai didelė problema, nes dviračių takai padaryti dviračiams, vargstam labai smarkiai. Kai buvo tiesiamas dviračių kelias nuo Nidos iki Pervalkos mūsų sąlygos buvo, kad būtų galima važiuoti ir sunkiajai technikai, nes kiekiai medienos dideli. Senuose takuose, kaip šie, nuo Smiltynės iki Juodkrantės, plonas asfaltas, todėl ir deda šakas, kad būtų kuo mažiau pažeista“.
Anot A.Feser, kovo viduryje darbus baigę miškininkai sutvarkys aplinką ir dviratininkai galės važinėti, kaip įprastai. Ar darbų vieta sutvarkyta tinkamai vertina Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai, po dokumentu dėdami parašą, tad, pasak vadovės, tai nėra taip paprasta.
„Aišku, iš po gaisravietės susigadino keliai, niekas nieko nežiūrėjo, kai degė miškas. Ten būtinai reikia naujo tako. Tai savivaldybių, Klaipėdos ir Neringos, reikalas, kiek bendrauja ir tariasi, tačiau yra kitų bėdų – teisės aktai neleidžia turėti miške asfaltuotų takų, neasfaltuoti gali būti. Seniai kalbama, kad problema teisės aktuose, tikėkimės, kad kažkas pajudės šiais metais. Labai nemaloni problema“, – sakė A.Feser.
