Ant stalo metami visi koziriai. Miškininkai tikina, kad Latvijos, Estijos, Skandinavijos pavyzdžiai aiškiai rodo, kas netolimoje ateityje laukia Lietuvos – valstybės dotuojama miško pramonė, privatūs miškų masyvai, šešis kartus mažiau darbuotojų, nei jų yra dabar.
Reformos šalininkai teigia, kad tokie samprotavimai yra skirti visuomenei bauginti. Žmonių gali mažėti vos 300, sistema taps gerokai skaidresnė, o privatizuoti miškų net nesvarstoma.
Nori sutaupyti milijonus
„Tai svarbus žingsnis užtikrinant efektyvų valstybės lėšų ir miškų urėdijų valdymą. Jis visiškai atitinka Vyriausybės programos nuostatas, tokį sprendimą rekomenduoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare mes intensyviai siekiame tapti“, – teigė premjeras Saulius Skvernelis.
Skaičiuojama, kad sujungus miškų urėdijas į vieną juridinį asmenį kasmet bus sutaupoma apie 10 mln. eurų, o likvidavus Generalinę miškų urėdiją – apie 1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė 15min teigė, kad atliekant tokius skaičiavimus ekspertų balsų Vyriausybė negirdėjo:
„Jeigu mes svarstome tokias valstybei svarbias reformas, turi būti svarstomas ne vienas variantas, o kelios alternatyvos. Antradienį šalies vadovams išsiuntėme raštą su daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų parašų. Jame mes surašėme, ko mes tikimės iš šios reformos.
Turime sėsti prie vieno stalo ir pagaliau pradėti kalbėtis argumentais. Nereikia stumti vieno varianto aiškinant, kad jokių kitų būdų nėra. Turime padaryti kaštų ir naudos analizę, įvertinti, kad Lietuvai yra geriausia.
Mes dalyvaujame susitikimuose Seime, Aplinkos ministerijoje. Nėra pateikiama įtikinamų argumentų, kodėl turi likti viena įmonė, o žmonės turi būti atleisti. Kur padaryta analizė, kad geriausias tik toks variantas?
Niekas nekalba, kaip keisis atlyginimai, kokiomis sąlygomis žmonės dirbs vienoje įmonėje, kaip tai paveiks pelningumą.
Mes nesame prieš reformą, bet matome, kad mažiau skausmingas ir naudingesnis būdas yra eiti urėdijų stambinimo keliu. Tai yra derybų klausimas. Jei būtų bent mažiausias noras sėsti prie darybų stalo ir kalbėtis, tai mes galėtume tartis dėl detalių. Sustambinus urėdijas galima padaryti ir centralizuotą buhalteriją, ir centralizuotus viešuosius pirkimus, ir daug kitų gerų dalykų.
Pagrindinis klausimas, ar norime pasiekti teigiamų tikslų, ar yra toks begalinis aklas noras eiti monopolizavimo keliu.“
Tikisi Seimo narių paramos
Pasak jos, šiuo metu planuojama atleisti 400 žmonių: „Mes tuo skaičiumi netikime, nes, mūsų paskaičiavimais, darbo neteks ne mažiau nei 3 tūkst. žmonių. Akivaizdu, kad likusi viena įmonė bus labai panaši į Latvijos ir Estijos. Ten tikrai girininkijų nebus. Mes nematome saugiklių, kad nebus smarkiai mažinamas tos įmonės filialų kiekis.
Šiuo metu dirba 3,8 tūkst. žmonių. Tuo tarpu Latvijoje vos 700. Spėlioti net nereikia, mes matome, kas bus. Skandinavijoje miškininkystė yra dotuojama iš valstybės, nes sistema neišsilaiko. Šiai dienai mūsų urėdijos uždirba pinigus ir sumoka mokesčius į biudžetą.“
I.Ruginienė vylėsi, kad Seimo nariai Vyriausybės siūlymams nepritars: „Mes jaučiame Seimo narių palaikymą ir mes kviečiame visus atsisukti į žmones, pagaliau pradėti mąstyti ir nebėgti paskui vieną variantą. Norime, kad būtų išklausyti ekspertai ir tik įvertinus visus argumentus būtų padaryti teisingi sprendimai.“
Reforma būtina
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius 15min teigė, kad skleidžiamos baimės nėra pagrįstos ir skirtos tik tam, kad šaliai svarbi reforma būtų sustabdyta:
„Frakcijoje yra įvairių nuomonių. Jokia paslaptis, kad labai aktyviai veikia ir urėdai. Vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai kviečiami į susitikimus su miškininkais, ten jie remiami prie sienos ir prašoma pasakyti, kad žmonės bus atleisti iš darbo.
Tai yra visiška netiesa. Tą dar kartą pakartojo premjeras ir aplinkos ministras. Po reformos sistema bus optimizuota, bet planuojama, kad darbo neteks apie 400 žmonių. Tai bus darbuotojai, kurių funkcijos šiuo metu dubliuojasi – teisininkai, apskaitininkai.
Niekas nesikėsina į miškininkus, kurie prižiūri miškus. Planuojama, kad įmonė turės 25 skyrius visoje Lietuvoje. Taip pat sistema veiks kur kas skaidriau. Darbuotojams bus keliami aiškūs reikalavimai, bus rengiami skaidrūs konkursai.
Sulaukėme didelio žmonių pasitikėjimo, kurį turime pateisinti. Mes deklaravome skaidrumą, kurį dabar turime įgyvendinti. Tai ne tik urėdijų, bet ir kitos reformos. Tai ir parodys mūsų stuburą. Žinome, kad čia interesų labai daug, pasėta daug baimių. Pavyzdžiui, bauginama, kad bus privatizuoti Lietuvos miškai. Tai galima padaryti jau dabar, nedarant jokių reformų. Daromos reformos su tuo niekaip nesusijusios.“
Socialdemokratai yra užsiminę, kad nepalaikys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos siūlomos urėdijų reformos. Svarstoma, ar šis klausimas negali sugriauti valdančiosios koalicijos.
„Nematau rizikos, kad šis klausimas gali sugriauti koaliciją. Vyksta diskusijos ir nuomonių yra visokių. Nebūtų teisinga sakyti, kad visi socialdemokratai nepritaria urėdijų reformai. Man teko kalbėtis su ūkio ministru. Jis šiai reformai pritaria“, – teigė V.Sinkevičius.
