Tačiau iškilo kita problema – kritus biokuro paklausai, miškininkai abejoja, ar spės sutvarkyti ir išvežti didžiules medienos rietuves iki turizmo sezono pradžios.
Matant didžiules rietuves nukirstų medžių šalia kelio į Nidą dažnam kyla klausimas, kodėl reikėjo iškirsti tiek daug miško. Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovai sako, kad per dvejus metus Parnidžio draustinyje, Grobštų ir Naglių rezervatuose išvalyta apie 700-tų hektarų teritorija, miškas iš jų sudarė beveik 200-tus hektarų. medžiai kirsti siekiant išsaugoti pilkąsias, pustomas kopAs, čia augančias itin retas augalų rūšis.
„Paskutiniu metu sukcesija – užaugimas yra toks spartus, kad mes dešimtimis hektarų prarasdavome tiesiog kasmet. Ir su tuo pušų rovimu jau mes nebeįstengėm nieko padaryti. Visoje Europoje yra tokia tendencija, kad kopos užauga, jos nyksta. Ir matėme Prancūzijoje, kur tiesiog su buldozeriais rauna šaknis, kad vėl atgaivintų tą natūralų, pustomų kopų procesą“, – sako Aaušra Faser, Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė.
Kuršių nerijoje buldozerių, pasak parko direktorės, tikrai nebus, o ir kirsti miškų mažiausiai dešimtmetį nebeketinama.
Vis dėlto džiaugsmą dėl atsivėrusių įspūdingų kopų vaizdų aptemdė kita problema – iki nustatyto termino miškininkai nespės susmulkinti ir išvežti nukirstų medžių ir šakų.
Miškininkai aiškina, kad rangovai susmulkina ir išveža tik tiek biokuro, kiek jiems pavyksta parduoti aukcionuose. Medienos Kuršių nerijoje – daug, pavasaris atėjo anksti – biokuro paklausa krito, todėl kada bus sutvarkytos pakelėje riogsančios krūvos – negali pasakyti.