Pagal kompromisinį opozicijos siūlymą, urėdijos būtų pertvarkomos etapais – vietoj dabar veikiančių 42 liktų nuo 15 iki 25, o nuo 2020 m. jų skaičių nustatytų Vyriausybė, kuri ir spręstų, ar reikia steigti vieną valstybinę įmonę, kuri valdytų šalies miškus.
Vyriausybė anksčiau buvo siūliusi, kad miškai būtų centralizuotai valdomi vienos, Vilniuje įsteigtos, įmonės, o vietoj 42 atsirastų maždaug 25 urėdijos, bet jau be juridinio asmens statuso.
Vyriausybė pralaimėjo, bet dar nepasiduoda
Kaip LRT.lt sakė Aplinkos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika, jis privalės Seimui siūlyti nebepritarti Vyriausybės teiktoms Miškų įstatymo pataisoms, nes komitete nebuvo spėta apsvarstyti net 96 siūlymų šioms pataisoms papildyti.
Jeigu, pasak K.Mažeikos, Seimas tokiam siūlymui pritartų, tuomet beliktų siūlyti svarstyti ir balsuoti už opozicijos įstatymo pataisas.
Tuo atveju, jei Seimas tokiam siūlymui nepritartų, tektų įpareigoti kitą Seimo komitetą vėl svarstyti vyriausybės projektą, įskaitant 96 siūlymus jo patobulinimui. O tada jau tektų Seimo sesiją pratęsti dar kartą.
Intrigą dėl antradienį Seime vyksiančio mūšio, kaip būtų valdomi miškai, gali dar paaštrinti K.Mažeikos pirmadienį užregistruotos kelios pataisos opozicijos atstovų pasiūlytam Miškų įstatymo pataisų projektui papildyti.
„Seimui bus teikiamos S.Gentvilo ir P.Saudargo komitetui teiktos ir pritarimo komitete sulaukę pataisos. Aš dar pasiūliau jas papildyti, kaip būtų pardavinėjama mediena, kaip paprasti gyventojai jos galėtų įsigyti. Taip pat pasiūliau, kad įstatymo pataisos įsigaliotų ne nuo 2020 m., o nuo – kitų metų sausio 1 d.“, – aiškino K.Mažeika.
Kiek miškuose veiktų urėdijų, opozicijos atstovai pasiūlė pačiai vyriausybei apsispręsti.
Pasiūliau, kad įstatymo pataisos įsigaliotų ne nuo 2020 m., o nuo – kitų metų sausio 1 d., – aiškino K.Mažeika.
„Urėdijos, pagal valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, vyriausybės ir Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, įgyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija. Iki 2019 metų gruodžio 31 dienos miškų urėdijos dydį turi sudaryti ne mažiau kaip 30 tūkst. hektarų ir ne daugiau kaip 70 tūkst. hektarų miško ploto. Nuo 2020 metų sausio 1 dienos miškų urėdijos plotas nustatomas vyriausybės nustatyta tvarka“, – savo siūlymuose dėsto S.Gentvilas ir P.Saudargas, kurie dabar aiškiai prieštarauja tiems siūlymams, kuriuos pirmadienį užregistravo K.Mažeika.
Ar premjeras atostogauja?
Prieš lemiamą mūšį dėl miškų valdymo buvo paskelbta, kad premjeras S.Skvernelis nuo liepos 10 d. išeina planuotų atostogų iki liepos 24 d.
Kai kurie Seimo nariai gūžčiojo pečiais, ar S.Skvernelis dezertyravo ir pasitraukė iš vieno svarbiausių savo, kaip premjero, mūšių?
Tuo tarpu vyriausybės vadovas LRT.lt paneigė tokias žinias ir patikino, kad jis atostogauja kaip ministrų kabineto vadovas, o ne kaip parlamentaras, todėl dalyvausiąs šią savaitę vyksiančiuose Seimo posėdžiuose.
K.Mažeika teigė, kad savo užregistruotas įstatymo pataisas derinęs su S.Skverneliu ir nuolat su juo palaikąs ryšį.
Dar ne vienas taktinis manevras
Prieš lemiamą antradienio Seimo posėdį įvyks dar keletas posėdžių, kurie galėtų turėti įtakos Miškų įstatymo pataisų likimui.
Liberalų sąjūdžio frakcija nutarė išsikviesti aplinkos ministrą Kęstutį Navicką, kad šis paaiškintų, kodėl atsitiko taip, kad jo vadovaujamos ministerijos dabar jau buvęs kancleris Robertas Klovas Gamtos apsaugos ir miškų departamento vadovu paskyrė savo medžioklės draugą Donatą Dudutį. Po neigiamų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadų abu pareigūnai buvo priversti trauktis.
„Netikiu, kad ministras nežinojo apie artimus jųdviejų santykius. „Valstiečiai“ dėl miškų reformos kaltina visus įvairiais dalykais ir interesais, o patys – prisidirbę iki ausų. Jie nori, kad miškų reforma prasidėtų nuo kitų metų sausio, kai Aplinkos ministerijoje nebėra kanclerio, o svarbus departamentas nebeturi vadovo. Tai kas tą reformą vykdys? Anksčiausiai šie pareigūnai po konkursų galėtų būti pakeisti šių metų spalį“, – svarstė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Parlamentarų diskusijas, kad premjeras S.Skvernelis miškų reformos šalininkų ieško tarp Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių, patvirtino jos vadovė Rita Tamašunienė. Susitikimas frakcijoje su premjeru numatytas antradienio rytą.
Tačiau prieš tai dar įvyks R.Tamašunienės vadovaujamos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdis, kuriame bus nagrinėjamas skundas dėl Miškų įstatymo pataisų svarstymo Kaimo reikalų komitete. Jeigu paaiškėtų, kad būta kažkokių pažeidimų, tuomet miškų reformos projektas apskritai subyrėtų kaip kortų namelis – tektų pataisas svarstyti kokiame nors kitame komitete, kuris vietoj Kaimo reikalų komiteto būtų paskirtas kaip papildomas.
