30 miškų apsaugos sambūrio „Girių spiečius“ vienijamų nevyriausybinių organizacijų ir judėjimų pasirašė ir ketvirtadienį premjerei Ingridai Šimonytei išsiuntė raštą su tokiu raginimu.
„Organizacijos tikisi, kad Vyriausybė atsakingai įvertins Aplinkos ministerijos parengtą kirtimų normos didinimo projektą ir jo netvirtins bei įpareigos ministeriją atnaujinti pasenusią ir šiandienos aktualijų neatitinkančią pagrindinių kirtimų normos apskaičiavimo metodiką“, – teigiama rašte.
Anot jo, dabartinė kirtimų normos nustatymo metodika bent daliai miškų trukdys pasiekti gamtinę brandą, svarbiausią tiek biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu, tiek ir gerai saugomų miško buveinių būklei ar potencialių sengirių formavimuisi, klimato kaitos poveikio sušvelninimui.
Pagal Aplinkos ministerijos parengtą projektą 2024–2028 metais 12,17 tūkst. hektarų plote būtų galima iškirsti iki 3,7 mln. kietmetrių likvidinės medienos tūrio – 2 proc. daugiau miško nei dabar.
Ministerija teigia, kad norma nustatoma kas penkerius metus įvertinus bendrą miškų ploto ir brandžių miškų prieaugį.
„Kadangi per praėjusį penkmetį valstybinių miškų plotas padidėjo 34 tūkst. ha, o vien brandžių miškų padaugėjo 14 tūkst. ha, siūloma Vyriausybei tvirtinti norma yra kiek didesnė nei buvo praėjusiame penkmetyje“, – komentare BNS teigia ministerija.
Anot jos, didinama norma nereiškia, kad bus iškertama daugiau miškų: „Bendras kirtimų intensyvumas nedidėja. Kirtimų norma suskaičiuota taip, kad būtų išlaikomas ligšiolinis medienos naudojimo ir prieaugio santykis – apie 70 proc.“
Ministerija nurodo, kad ši norma yra tik vienas iš etapų reguliuojant ir planuojant miško kirtimus valstybiniuose miškuose, atsižvelgiant į ją išduodami leidimai kirsti mišką konkretiems plotams, o kompleksinė kirtimų reguliavimo ir planavimo sistema išlaiko brandžių miškų plotą, užtikrina tvarų medienos išteklių naudojimą, medienos tiekimą rinkai, gamtinių ir kultūrinių vertybių apsaugą.
