Pelkėta ir miško supama nelaimės vieta yra sunkiai pasiekiama – reikia keletą kilometrų vingiuoti ir šlapiu miško keliu, o paskui – apie porą kilometrų eiti pėsčiomis.
Paprasti smalsuoliai į šią teritoriją nepateks, ji kruopščiai saugoma. Nelaimės prieigas kontroliuoja Karo policija.
Nelaimės vieta visiškai pasikeitė
Iki nelaimės vietos iš pradžių teko važiuoti miško keliukais, o vėliau palikti automobilius ir pora kilometrų eiti pažliugusiais keliais – išmaltais, purvo pilnomis provėžomis. Jais privažiuoti būtų neįmanoma.
Nelaimės vieta, kur didžiulė, sunki šarvuota mašina prasmego pelkėje, – už nedidelio kalniuko. Į jį kylant siauru miško keliu pelkės nematyti.
Pasiekus šios vietos prieigas matyti daug įvairios technikos – traktorių, sunkvežimių, kariuomenės, ugniagesių automobilių, kito specialaus transporto, laukiama ir žemsiurbės, kuri padės nusausinti pelkėtą vietą. Aplinkui pilna kariškai vilkinčių žmonių.
-
S.Skvernelis: nelaimingas įvykis Pabradėje dvišaliams santykiams nepakenks
-
Politikai įvertino nelaimę Pabradėje: ar tai pakenks Lietuvos ir JAV santykiams?
-
JAV ambasadorė karių gelbėjimo operacijoje Pabradėje: Lietuva yra pavyzdinga sąjungininkė
-
Kariuomenė: vaduojant JAV karių mašiną, nuolat pilamas žvyras, daromas privažiavimas
-
„Amber Grid“ vadovas: vien dėl išleistų dujų įmonės nuostolis siekia 37 tūkst. eurų
Ši vieta atrodo visiškai kitaip nei antradienį, kai įvyko nelaimė. Prie nedidelio užpelkėjusio ežeriuko burzgia sunkioji technika, kuri kasa ir lygina gruntą. Prie nelaimės vietos veda platus kelias, kurio vos prieš parą visiškai nebuvo, tik toliau esantis siauras miško keliukas, kuriuo ir atvažiavo amerikiečių ekipažas.
Kiek kairiau nedidelio ežero – dar mažesnis liūnas, kuriame, kaip manoma, kelių metrų purvo duobėje ir prasmego didžiulė ir galinga šarvuota transporto priemonė.
Šalia akivaro eina aukšto slėgio dujotiekis, kuriuo tiekiamas dujas teko sustabdyti, siekiant saugiai vykdyti darbus. Dujotiekio vamzdis užkastas apie metrą gylio.
Darbai vyksta ir tamsiu paros metu – čia sustatyta keletas galingų prožektorių, aprūpinamų elektra ir čia pat atgabentų generatorių.
Šiuo metu prieigose ir įvykio vietoje tvirtinamas gruntas, kad čia galėtų atvykti speciali sunkiasvorė technika, kuri padės iškelti apie 70 tonų sveriantį evakuacinį šarvuotį „M88 Hercules“.
Nuovargis ir emocijos
Buvo įdomu pamatyti karių veidus artėjant prie nelaimės vietos. Ten yra ir nemažai amerikiečių karių. Žvelgiant į juos justi ir nuovargis, nes nemažai karių dirba kiaurą parą, ir sutrikimas, nes situacija tikrai išskirtinė, tokio įvykio Lietuvoje dar nėra buvę.
Tačiau akivaizdu, kad visi dirba be atvangos ir be poilsio, daro viską, kad dingę kariai būtų surasti. Ir kariuomenės vadas, ir krašto apsaugos ministrė kartoja, kad JAV kariai yra vertinami kaip mūsų kariai, todėl nebus gailima nei laiko, nei pastangų, kol jie bus rasti. Amerikiečiai tai vertina ir yra už tai dėkingi.
Nuovargio dėl nemiegotos nakties ir įtampos bei emocijų nemažai. Netgi kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, su krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene ketvirtadienio rytą atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, šiek tiek prarado kantrybę ir susierzino. Po dar vieno klausimo apie nelaimės detales Kariuomenės vadas ėmė purtyti galvą ir ištarė: „Nu, jūs ir įdomūs, atsiprašau, kad aš taip“. Situaciją tuoj pat nuramino krašto apsaugos ministrė D.Šakalienė, palietusi kariuomenės vado ranką ir besišypsodama pasakiusi „gerai“.
Dar viena daug emocijų sukėlusi akimirka – krašto apsaugos ministrės D.Šakalienės ir JAV ambasadorės Lietuvoje Karos C.McDonald susitikimas prie akivaro, kuriame dingo mašina.
Ministrė priėjo prie ambasadorės ir jos be žodžių stipriai apsikabino. Vėliau ministrės komanda šį vaizdo įrašą paskelbė socialiniuose tinkluose ir ministrė išgirdo daug pagyrų.
Žinoma tik apytiksliai
Nors trečiadienį JAV kariuomenė pranešė, kad nuskendęs šarvuotis rastas, nelaimės vietoje paaiškėjo, kad yra truputį kitaip.
Gelbėjimo operacijai vadovaujančio pulkininko Aušriaus Buikaus teigimu, šarvuota mašina yra nuskendusi 3-5 metrų gylyje, purvo duobėje.
Jis taip pat sakė, kad konkreti vieta mašinos buvimo vieta ir jos padėtis – stovi ant ratų, yra apvirtusi ar pasvirusi – nėra žinoma. Orientuojamasi pagal tai, kiek parodė sensoriai ir minų ieškikliai ir bandymas pasiekti transporto priemonę strypais.
„Kai bus surasta tiksli vieta šarvuočio, evakuacijos tanko, ir rasime, kur kabliais galime užkabinti, tada kabinsime ir tempsime atgal analogišku šarvuočiu“, – aiškino jis.
Būnant vietoje susidarė įspūdis, kad gelbėjimo operacija dar truks ilgai, galbūt ne vieną parą. Akivaizdu, kad reikės specialios technikos ištraukti tą nuskendusią šarvuotą mašiną, kažkaip ten atgabenti specialią techniką. Dabar svarbiausia padaryti specialią platformą, kad sunkioji technika galėtų privažiuoti prie pelkėtos vietovės.
Kaip jie galėjo ten atsidurti?
Kaip šioje vietoje, kurioje iki įvykio buvo siauras miško keliukas ir nedidelė proskyna, atsidūrė JAV evakuacinis šarvuotis, iki šiol nėra aišku.
Gelbėjimo operacijai vadovaujantis pulkininkas Aušrius Buikus sakė negalįs spėlioti, kaip JAV kariai ten galėjo atsidurti. Tačiau jis prasitarė, kad nuslysti nuo keliuko nebuvo kur, mašina tik galėjo tiesiai nuvažiuoti į pelkėtą ežerą.
A.Buikaus žiniomis, iki tol toje vietovėje buvo tik pelkė ir ja nebuvo važinėjama per pratybas. Pravažiavimo iš poligono čia nebuvo. Tai buvo dujotiekio trasa, kuria važinėti nebuvo galima.
Tuo, kad amerikiečių ekipažas atsidūrė toje poligono vietoje, kur nėra važinėjama, stebėjosi ir buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas. Jis portalui lrt.lt pabrėžė, kad pastaruoju metu šiuo poligonu daugiausia naudojosi amerikiečiai, todėl jie buvo jį gerai išstudijavę.
Prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuvos kariuomenei vadovavęs Arvydas Pocius įvertino ir paties Pabradės poligono specifiką.
Jis pabrėžė, jog poligoną sudaro dvi dalys, viena jų skirta aktyvioms šaudymo treniruotėms: atskiruose sektoriuose šaudoma tiek pėstininkų automatiniais ginklais, kulkosvaidžiais, minosvaidžiais, artilerija, įrengta ir tankų šaudykla.
Kita poligono dalis skirta taktinėms pratyboms, jis – gerokai platesnė, joje gali būti šaudoma nebent tuščiais mokomaisiais šaudmenimis. Būtent šioje dalyje ir įvyko nelaimė.
A.Pocius tvirtina, jog nelaimės priežastis būtų galima vertinti ir žinant pratybų scenarijų, planavimą, tačiau viena galimų versijų – tai, jog šarvuotis nukrypo nuo kurso.
„Tai yra viena iš galimų versijų. Aišku, tam turi įtakos ir kario parengtumas. Mes nežinome, kokio amžiaus šie kariai, kokia jų tarnybos patirtis. Tarkime, jei kovinės technikos mechanikas-vairuotojas ar įgulos vadas yra patyrę, jie veiktų vienaip, o jei tai yra jauna, nepatyrusi komanda, jų veiksmai yra visiškai kitokie“, – įvertino A.Pocius. JAV kariuomenė yra atskleidusi, jo šie kariai Lietuvoje tarnavo pora mėnesių.
„Teoriškai galime versijų pridėlioti, bet tyrimas į viską atsakys. Bet aš manau, tai galėjo būti kariai, kurie nepatyrę, nebuvo gerai susipažinę su vietove, poligono pakraščių specifika, koks ten gruntas, kokie pelkėti ar nepelkėti tvenkiniai. Čia – viena iš galimų priežasčių. Kita – galbūt nepaisymas kai kurių atsargumo priemonių, arba nukrypimas nuo kurso“, – svarstė generolas leitenantas.
