„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2023 07 02

Mitais apipinti kormoranai: traukiasi iš Juodkrantės kolonijos, bet nuveikė tai, ko nesitikėjo ir ornitologai

„Juodas, negražus, be to, dar valgo resursą, kuris turi būti mūsų! Kaip taip gali būti? Tai čia mūsų – marios yra mūsų, miškas yra mūsų“, – ironizavo ornitologas, Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Julius Morkūnas. Kelerius metus vykdomi moksliniai tyrimai rodo, kad kormoranai sulaukti brandos turi menkus šansus, be to, pavojus jų tyko visur: mariose žūva įsipainioję į tinklus, taip pat krinta pašauti medžiotojų. Kaip atrodo šiandien kormoranų buveine tapusi Juodkrantės sengirė ir kas jos laukia po keliasdešimt metų?
Kormoranas iš jo perimvietės Kuršių nerijoje vaizdas iš paukščio skrydžio
Kormoranas ir jo perimvietės Kuršių nerijoje vaizdas. / 15min.lt/M.Bružo nuotr.

Kormoranų perimvietė Juodkrantėje – vienas iš lankomiausių objektų Kuršių nerijoje. Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis pasakojo vis nuvažiuojantis pats ir vaikus nusivežantis parodyti erdvę, kur gamta pati tvarkosi. Į šios sengirės vietą užklysta ir laukiniai žvėrys. Galima pamatyti ir šerną, ir briedį.

„Štai čia tas baisusis kormoranų „sunaikintas miškas“ Kuršių nerijoje. Kur čia tas „siaubas“? Čia vaizdas iš apžvalgos aikštelės. Beveik nebėra kormoranų apžvalgoje. Kolonija matyti tik antram plane tolumoje. Laiko klausimas, kada ir ten bus tas pats vaizdas“, – rašė ekologas vasaros pradžioje aplankęs Juodkrantės kormoranų koloniją.

Erlando Paplaskio nuotr./Erlando Paplauskio pasidalinta fotografija iš Juodkrantės kormoranų kolonijos. Joje įamžinta, kaip atgyja miškas
Erlando Paplaskio nuotr./Erlando Paplauskio pasidalinta fotografija iš Juodkrantės kormoranų kolonijos. Joje įamžinta, kaip atgyja miškas

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Modestas Bružas teigė, kad šiuo metu Juodkrantės kolonijoje galima stebėti unikalų reiškinį, kaip atsikuria miškas. Į Nidos pusę ar pietvakarinę sengirės dalį pasitraukę kormoranai paliko apdžiūvusias pušis, tačiau kartu ir gausiai maistinėmis medžiagomis patręštą dirvožemį.

„Galima stebėti, kaip atauga miškas, kaip viskas keičiasi. Tiesa, bioįvairovė jau kitokia: daugiausia gudobelės, šeivamedžiai, ąžuolai, beržai, pievinės pušys. Bet spygliuočių kur kas mažiau, lyginant su lapuočiais“, – vardijo M.Bružas.

Tuo metu ornitologo J.Morkūno vykdomas tyrimas atskleidė, kad ne kormoranai daro daugiau žalos žmonėms, o žmonės jiems: iš devynių sužieduotų jauniklių neišgyveno nė vienas.

Tačiau paaiškėjo įdomus faktas: pajūryje įsikūrę kormoranai gerokai apnaikino vieną invazinę rūšį jūroje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs