Organizatorių teigimu, pagrindinis protesto tikslas yra akcentuoti, kad paėmimas iš šeimos yra bausmė ne tik tėvams, kurie galbūt elgiasi netinkamai, tačiau ir vaikams, kurie paimami.
Laisvos visuomenės instituto direktorė Salomėja Fernandez Montojo 15min teigė, kad ne kiekvienas kepštelėjimas vaikui baigiasi tragiškai ir ne dėl kiekvieno pliaukštelėjimo esą galima vaikus iš tėvų atimti.
„Mes siūlome peržiūrėti smurto sąvoką ir paėmimo procesą“, – sakė ji.
Teigiama, kad mitinge kalbės visuomenės atstovai, tuo tarpu politikų žodžio nelaukiama.
„Mes nenorime, kad pasisakytų politikai, nes mitingas skirtas jų dėmesiui atkreipti. Atsiribojame nuo visų čia dalyvausiančių kandidatų į prezidentus, Seimo narių“, – sakė Laisvos visuomenės instituto direktorė S.Fernandez Montojo, pati dar dirbanti „valstietės“ Seimo narės Agnės Širinskienės padėjėja.
Tačiau politikai mitinge dalyvauja – čia pasirodė Seimo nariai konservatorius Rimantas Jonas Dagys, Centro partijos pirmininkas, kandidatas į prezidentus Naglis Puteikis. Mitinge dalyvauja ir daug kritikos sulaukiantis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Seimo narys Mykolas Majauskas.
Ministrą mitinguotojai apsupo ratu ir apibėrė kaltinimais ardant šeimas, vaikus nepagrįstai atimant iš tėvų.
Kauno forumui atstovaujanti moteris mitinge 15min pasakojo, kad į protestą atvyko reikalaudama specialistų atsakomybės. Pasak jos, negali būti taip, kad teisti asmenys spręstų vaikų likimą.
„Gal mes turėsime čia, Lukiškėse, vaikų teisių instituciją?“ – klausė plakatą su ereliu rankose laikiusi moteris. Ji tikino esą „vaikai grobiami masiškai“.
Kitas mitingo dalyvis teigė atėjęs, nes nemano, kad fizinė bausmė yra smurtas.
„Jei vaikas jaučia, kad fizinė bausmė jam gresia, žodžiai jam tampa veiksmingesni“, – aiškino mitingo dalyvis, pripažinęs, kad pats augina devynerių metų sūnų.
Vaikus vyras vadino „mažais demoniukais“, kuriuos būtina auklėti. Rankose mitinguotojas laikė plakatą su Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, Seimo narių Dovilės Šakalienės ir Mykolo Majausko nuotraukomis ir žodžiais „Vaikų grobikų troikė“.
Nuo liepos 1-osios, kai įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, iš šeimų, nustačius antrą grėsmės lygį, buvo paimti 1124 vaikai. Namo grįžo tik 79.
Mitingo organizatoriai ir dalyviai teigia, kad tai – šeimų ardymas ir nepagrįstas vaikų atiminėjimas. Be to, jų vertinimu, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojams kartu su policijos pareigūnais yra suteikta pernelyg plati veiksmų laisvė kištis į privatų šeimos gyvenimą ir atiminėti vaikus (kad ir trumpam) iš jų tėvų.
Į mitingą susirinkę žmonės ragina valstybės institucijas:
- inicijuoti vaiko teisių apsaugos reformos peržiūrą, tikslinant smurto prieš vaiką sampratą ir griežtinant vaikų paėmimo tvarką;
- nustatyti pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo modelį ir pareigūnų asmeninę atsakomybę už pripažintą neproporcingą elgesį;
- užtikrinti efektyvų pagalbos šeimai teikimą visose Lietuvos savivaldybėse;
- sukurti visuomeninės vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklos priežiūros mechanizmą.
Po mėnesio grąžino į šeimą
Aistros dėl vaiko teisių apsaugos reformos visuomenėje užvirė po to, kai kauniečių Kručinskų šeimos mažamečiai vaikai atsidūrė laikinoje globoje, praeiviui pranešus, kad motina gatvėje sudavė savo sūnui.
Tačiau vaiko teisių specialistai teigė, kad vaikai paimti dėl ilgalaikių auklėjimo ir drausminių metodų, atitinkančių smurto požymius.
Spalio 24 dieną Kauno miesto socialinių paslaugų centre 4 valandas trukusiame atvejo vadybos posėdyje nuspręsta Eglės ir Gintaro Kručinskų vaikus grąžinti į šeimą.
Pusė pranešimų nepasitvirtino
Šiemet nuo liepos 1-osios įsigaliojus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, gauta 6 tūkst. pranešimų, iš jų 64 proc. nepasiteisino, t. y. nenustatytas joks grėsmės vaikams lygis.
66 proc. atvejais pareigūnai nustato, kad šeimoms reikalinga pagalba, 14 proc. atvejų nustatoma grėsmė vaikams ir kreipiamasi į teismą dėl vaikų paėmimo iš šeimos.
