Renginį organizuojantis „Lietuvos šeimų sąjūdis“ norėjo, kad rugsėjo 10 dieną planuojamo renginio metu būtų žygiuojama nuo Katedros prie Seimo, tačiau su tuo savivaldybė nesutiko. Sprendimas neleisti mitinguoti prie Seimo yra apskųstas teismui.
Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Paulius Vaitekėnas 15min trečiadienį nurodė, kad iki šiol savivaldybė gavo 5 pranešimus apie akcijas iki 15 žmonių prie Seimo.
„Tikslus susirinkimų laikas pranešimuose nenurodytas. Visa informacija perduota policijai, kuri užtikrins saugumą prie Seimo“, – pabrėžė jis.
A.Bužinskas: tai – ne masinis reiškinys
Vilniaus miesto administracijos direktorės pavaduotojas Adomas Bužinskas taip pat patvirtino, kad tokių prašymų gaunama, tačiau tai nėra toks masinis reiškinys, kaip buvo birželio mėnesį.
„Manau, kad tie prašymai išsispręs, nes žmonės turi labai aiškią, konkrečią vietą, kur jie galės rinktis mitingui, tai manau, jie pasirinks ten keliauti“, – sakė jis.
Paklaustas, ką policija darys, jei žmonės vis tiek rinksis prie Seimo, A.Bužinskas to siūlė teirautis policijos, tačiau pabrėžė, kad didesni kaip 15 žmonių susibūrimai bus nesankcionuoti, o tai – įstatymo pažeidimas.
Vilniaus VPK vadovas Saulius Gagas patikino, kad policija užtikrins viešąją tvarką.
„Konstitucinė teisė rinktis turi būti garantuojama. Policija vertins visus prašymus ir užtikrins viešąją tvarką pagal galimybes. Negali taip būti taip, kad pateikiama 10 tūkst. prašymų ir prie Seimo susirinks 10 tūkst. grupelių po 15 žmonių. Vietos yra tiek, kiek yra“, – kalbėjo S.Gagas.
R.Grinevičius: tai buvo atsarginis variantas
„Lietuvos šeimų sąjūdžio“ vadovas R.Grinevičius trečiadienį pareiškė, kad mitingo organizatoriai nieko apie laiškus savivaldybei su pranešimais apie mažus protestus iki 15 žmonių nežino.
„Mums nereikia po 15 žmonių, jei mes gauname derinimą mitingui. Aš tik buvau ištransliavęs, kai visi diskutavo, kas būtų, jei ir prie katedros neleistų, buvau ištransliavęs, kad galimas variantas po 15 žmonių pradedant Gedimino prospektas 1 ir taip toliau iki Gedimino prospektas 54. Gaunasi 54 piketai po 15 žmonių. Toks variantas buvo kaip atsarginis, bet mums jisai nereikalingas, jeigu savivaldybė viską suderino“, – tvirtino jis.
Perklaustas, ar tokiu atveju, jei susirinks prie Seimo, tai bus ne „maršistai“, R.Grinevičius ironizavo, jog tai galbūt bus antimitingas: „Gal LGBT bendruomenė ar ponia Armonaitė sugalvojus – pasidomėkit, visko gali būt aš pilnai tikiu“.
Išbandyta taktika
Tokią pat taktiką „maršistai“ naudojo birželio mėnesį.
Vilniaus miesto savivaldybė tuomet neleido „maršistams“ rinktis prie Seimo, tačiau renginys vis tiek vyko, nes prieš jį sostinės savivaldybė gavo daugybę pranešimų apie nedidelius, iki 15 žmonių, protestus.
Policija perspėjo susirinkusiuosius, kad jie nesibūriuotų į didesnes kaip 15 žmonių grupes, nes kitaip bus nubausti.
Tačiau iš nuotraukų buvo matyti, kad „maršistams“ toks reikalavimas buvo nė motais.
Siūlo keisti įstatymą
Apie tai, jog tokia taktika ketinta pasinaudoti ir prieš pat rugpjūčio mėnesio riaušes, feisbuke paskelbė Seimo narys, konservatorius Jurgis Razma.
„Aiškėja, kad rugpjūčio 10 vakaro mitingui su riaušių elementais buvo organizuotas teisėtumo šydas. Po 17 valandos Vilniaus miesto savivaldybę užplūdo pranešimai, kad atsirado daugybė iniciatorių, rengiančių mitingus su 15 dalyvių, kuriems nereikia savivaldybės leidimo“, – pabrėžė jis.
Skaitykite daugiau: Galvosūkis policijai: ką daryti su leidimo mitinguoti neturinčiais „maršistais“?
Priminsime, kad tuomet dieną prie Seimo vykęs mitingas pagal suderinimą su savivaldybe buvo numatytas tik iki 17 valandos.
„Nesunku daryti prielaidą, kad tai organizuota iš vieno centro, nes visi pranešimai parašyti ta pačia forma“, – pabrėžė J.Razma.
Jis įsitikinęs, kad reikia taisyti Susirinkimų įstatymą, kad būtų užkirstas kelias tokiems apsimestiniams nesankcionuoto mitingo išskaidymams į tariamus smulkius mitingus, kuriems jokio leidimo nereikia.
