Penkiasdešimtmetė radviliškietė Marija Degimaitė per pusmetį jau išverkė ašaras ir iš naujo atranda pasitikėjimą pasauliu, institucijomis ir savimi. Jos dukra Toma praėjusių metų lapkričio pradžioje užbaigė gyvenimą sava valia.
Laiške Toma nurodo, kad Andrzejų ir visus savo pinigus palieka savo mamai. Atsiprašė ir... išėjo.
Tragedijos priežasčių niekas nežino. Tik įtariama, kad jauną moterį kankino depresija. Ji bandė žudytis jau anksčiau keletą kartų. Po vieno tokių atvejų Toma atsidūrė ligoninėje. Jos trejų metukų sūnus Andrzejus – vaiko teisių ir globos tarnyboje.
Gulėdama ligoninėje Toma rašė savo motinai, jog jaučiasi geriau. Netrukus ją išleis namo, o Andrzejus vėl bus su ja. Vėliau M.Degimaitė gavo iš dukros elektroninį atsisveikinimo laišką. Rodos, iki tol viskas buvo gerai. Laiške Toma nurodė, kad Andrzejų ir visus savo pinigus palieka jo močiutei. Atsiprašė ir... išėjo.
Močiutė kuo skubiau išskrido į Islandiją, baimindamasi, kad dukra išėjo iš šio pasaulio savo vaiko akivaizdoje. Paaiškėjo, kad vaikas dar nebuvo jai sugrąžintas. Nebuvo jis atiduotas ir močiutei. Jai leido susitikti su Andrzejumi tik po dvi valandas per dieną.
Pažįstami matė Andrių globojamą dviejų moterų
„Būdama Islandijoje lankiausi pas jį, išbūdavome iki paskutinės minutės. Šis vaikas man ant rankų užaugo. Pati gyvenau Islandijoje vos jam gimus. Toma dirbo, o aš prižiūrėjau Andrių. Berniukas verkdavo, kai išeidavau po susitikimo valandų. Paskutinį kartą pas vaiką nenuėjau – kremavau dukros palaikus. Angliškai nelabai moku. Teko išvykti neatsisveikinus su anūku.“
Vėliau moteris suprato, kaip griežtai būsimų globėjų elgesį vertina Islandijos vaiko teisių atstovai. Tai, kad močiutė nebeturėjo laiko atsisveikinti su anūku, buvo prilyginta atsisakymui toliau su juo matytis.
Pažįstami matė, kaip ši globėjų moterų pora bučiuojasi vaiko akivaizdoje.
Grįžusi namo M.Degimaitė ėmėsi tvarkytis dokumentus – daryti viską, kad anūkas grįžtų gyventi pas ją į Radviliškį. Ji teigia surinkusi storą segtuvą, tačiau vis kažko trūksta. Netrukus Radviliškio ir Islandijos vaiko teisių atstovai atvyko pas močiutę – buities tyrimui.
„Kiek supratau, Lietuvos kriterijus atitinku, o Islandijos – ne. Aš ten gyvenau ir puikiai suprantu, kad buitis Islandijoje gerokai skiriasi nuo lietuviškos. Tačiau čia, Lietuvoje, daugelis žmonių taip gyvena. Nežinau, kuo jiems nepatiko mano nuomojamas trijų kambarių butas“, – guodėsi Andriaus močiutė.
M.Degimaitė prisipažino iš pradžių galvojusi, jog anūkas pas ją sugrįš savaime – kaip pas teisėtą artimiausią giminaitę.
„Viskas užsitęsė iki to, kad net buvau praradusi viltį anūką susigrąžinti. Iš pažįstamų, gyvenančių Reikjavike, sužinojau, kad Andrzejus jau nuo sausio mėnesio yra atiduotas nuolatinei globai – dviejų moterų šeimai. Pažįstami matė, kaip ši globėjų pora bučiuojasi vaiko akivaizdoje.“
Močiutė rašo laiškus Islandijos vaiko teisių institucijai ir džiaugiasi, kad gauna nors kažkokius atsakymus. Atsiunčia jai anūko nuotraukų. Praneša, kad vaikui puikiai sekasi islandų kalba.
Islandijos atstovai pasigedo močiutės buto nuomos sutarties
Radviliškio rajono meras Darius Brazys pasidomėjo šia istorija. Jo žiniomis, Islandijoje gyvenančio Andriaus tėvas nėra nustatytas. Artimiausias giminaitis – močiutė. Teoriškai ji yra pats tinkamiausias žmogus Andrzejui globoti. Tačiau savo tinkamumą globai reikia įrodyti ne tik Lietuvos, bet ir Islandijos vaiko teisių apsaugai.
Tinkamumą globai reikia įrodyti ne tik Lietuvos, bet ir Islandijos vaiko teisių sergėtojams.
Anot mero, Islandijos vaiko teisių atstovams neįtiko tai, kad močiutė neparodė buto nuomos sutarties. Taip pat nebuvo pateiktas sveikatos pažymėjimas. Jis nepateiktas iki šiol.
Reikia sutvarkyti ir asmens dokumentus – kad pase esanti pavardė nesiskirtų nuo Registrų centro duomenų. Vaikas, preliminariais duomenimis, turi abi pilietybes – Lietuvos ir Islandijos.
Radviliškio vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Larisa Paurienė patvirtino, kad iki šiol iš vaiko močiutės yra laukiama sveikatos pažymos: „Trūksta šio vienintelio dokumento, kurį ji gali skubiai gauti ir perduoti mums. Mes perduosime Valstybinei vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai. Ši tarnyba rūpinasi tais atvejais, kai dėl vaiko globos reikia tartis tarptautiniu lygiu. Būtų ne pro šalį ir buto nuomos sutartis, tačiau tai nėra toks svarbus dokumentas.“
Laikas bėga Lietuvos nenaudai
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė, teigia, kad močiutė vaiko gabumais islandų kalbai neturėtų labai džiaugtis. Tai reiškia, kad vaikas adaptuojasi šioje šalyje. Jei vaikui aplinka tampa sava ir artima, jį iš ten išplėšti darosi vis sunkiau ir sudėtingiau.
Jei vaikui aplinka tampa sava ir artima, jį iš ten išplėšti darosi vis sunkiau ir sudėtingiau.
Direktorė teigia žinanti M.Degimaitės situaciją ir laukia daugiau ryžto bei pastangų iš pačios močiutės ar jai padedančių asmenų: „Reikia sutvarkyti būtiniausius dokumentus, su kuriais mes galėtume kreiptis į Islandiją dėl vaiko globos teisių perdavimo jo močiutei. Sveikatos pažymėjimas yra būtinas ir svarbus dokumentas.“
Direktorė primena, kad kiekviena sugaišta diena – ne Lietuvos ir ne močiutės naudai. Kai dokumentai galų gale bus sutvarkyti ir pateikti Islandijai, šie būtinai paklaus, kur močiutė buvo ištisus pusę metų? Kodėl ji tiek gaišo? „Mes turėsime atsakyti labai argumentuotai. Lengva tikrai nebus“, – tvirtina O.Tarvydienė.
Direktorė tvirtino, kad nesutvarkius dokumentų, negalima įvertinti močiutės kaip globėjos. Kai bus tai padaryta, bus kreipiamasi į Islandijos institucijas dėl vaiko atidavimo močiutės globai.
Islandija neatsitveria sienomis – vilties yra
O kaip tarptautinė teisė, kraujo ryšys? Islandija nėra ES valstybė, tačiau, anot direktorės, ryšiai su šios šalies institucijomis yra geresni nei su Norvegijos. Pastaroji šalis atsako, kad neteikia jokių duomenų trečiosioms šalims. Islandija mielai bendrauja.
Pirmasis globos kriterijus – artimiausi giminaičiai. Antras – pilietybė. Trečias – realus ryšys su valstybe.
„Visi sprendimai yra priimami paisant vaiko interesų. Iš pradžių situacija atrodė paprasta – vaikas netenka motinos, o globą perima močiutė. Tačiau užgaištas laikas situaciją komplikuoja. Močiutė turi įrodyti, kad padarys viską dėl savo anūko globos. Lietuvos institucijos taip pat neduotų vaiko globoti asmeniui, kuris nesutvarko dokumentų“, – tvirtina O.Tarvydienė.
Direktorei nėra žinoma, kur ir kaip šiuo metu globojamas Andrius. „Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Jei šioje šalyje yra leidžiama moterims kurti šeimą, tai jos gali ir globoti vaiką. Lietuvoje tokios šeimos sampratos nėra. Vaiko globa gali būti skiriama pagal tos šalies įstatymus, kurioje jis yra.“
O.Tarvydienė priminė, kad vaiko globa daugelyje šalių pirmiausia suteikiama artimiausiems giminaičiams – jo kilmės šeimai. Antras kriterijus – pilietybė. Trečias – realus ryšys su valstybe.
Kuo ilgiau vaikas gyvens Islandijoje be ryšio su savo artimais giminaičiais, tuo giliau jis ten suleis šaknis – tols nuo Lietuvos ir giminaičių.
