Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurios svarstyme atsakovų advokatai jokiais būdais nenorėjo matyti žiniasklaidos, nes čia bus narstomi „Maxima Favorit“ prekių linijos reklaminės kampanijos užkulisiai.
Teisinio ginčo esmė yra, ar teisėtai prekybininkų reklamose buvo naudojamas modelio Viktorijos Maslauskienės atvaizdas. Tačiau įrodymų paieška teisme atskleidė aplinkybes, kurias paprastai tenka narplioti mokesčių inspektoriams ir prokurorams.
Ieškovės V.Maslauskienės iškeltoje byloje atsakovais tapo mažmeninės prekybos įmones valdanti bendrovė „Maxima LT“ ir bendrovė „Franmax“, kuri, be kita ko, rūpinasi šiame prekybos tinkle naudojamų prekės ženklų kūrimu. Vienas tokio specialiai sukurto dizaino pavyzdžių – „Maxima Favorit“ prekių linija, dėl kurios rinkodaros reikalų ir verda aistros teisme.
Į teismo procesą, kad būtų galima išsiaiškinti, kas ir už ką atsakingas, įtrauktos trys kūrybinės bendrovės. Garsiojo Kauno milijonieriaus Ugniaus Kiguolio valdomi „Elektroniniai sprendimai“ šioje istorijoje figūruoja kaip fotomodelius atrenkanti ir klientams juos siūlanti įmonė, firma „Brontas“ juos profesionaliai fotografavo, o kūrybinė reklamos agentūra „Not perfect“ panaudojo tas nuotraukas galutiniam tikslui – prekybininkų užsakytos kampanijos iliustravimui.
Beje, dar prieš teismo posėdį prekybininkams atstovaujantis advokatas ėmė piktintis salėje dirbančiu žurnalistu. Posėdžiui prasidėjus, teisininkas pareikalavo šių eilučių autorių išprašyti už durų, nes esą bus kalbama apie „Maxima“ prekės ženklus, aptarinėjami prekybininkų strateginiai reikalai, konfidencialūs komerciniai dalykai.
Bylą nagrinėjantis teisėjas Visvaldas Kazakiūnas prašymą dėl neviešo posėdžio iškart atmetė motyvuodamas, kad šio teisminio ginčo esmė yra konkretaus asmens teisės, o ne „Maxima“ prekybos tinklo verslo reikalai.
Bylą nagrinėjant viešai paaiškėjo, kad fotosesija, kurios metu įsiamžino modelis Viktorija, buvo surengta dar 2010 m.
Praėjus daugeliui metų, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nuo šiol uždrausti naudoti prekybininkams jos atvaizdą ant „Maxima Favorit“ pakuočių, o už jau įvykusį neteisėtą panaudojimą ir sukeltą moralinę skriaudą sumokėti 16 000 eurų kompensaciją.
„Maxima“ atstovai iš anksto informavo teismą kategoriškai nesutinkantys su pateiktu ieškiniu. Jie argumentuoja, kad ieškovė dalyvavo tikslinėje reklaminėje fotosesijoje pagal tam tikras aptartas sąlygas, todėl staiga pareikštos teisinės, finansinės ir neturtinės pretenzijos yra atmestinos.
Teisėjui teko užduotis viską smulkiai ir nuo pradžių išsiaiškinti: kaip mergina buvo fotografuojama, kur planuota naudoti nuotraukas, dėl kokių sąlygų buvo sutarta ir t.t.
Todėl į teismo tribūną stojo pirmasis ir, kaip paaiškėjo, itin svarbus liudytojas – prieš 7 metus bendrovėje „Elektroniniai sprendimai“ modelių ir projektų vadybininku dirbęs Kęstutis Kumža.
„Ji buvo mūsų duomenų bazėje, iš kurios klientai renkasi modelius“, – K.Kumža ne tik puikiai prisiminė ieškovę, bet ir itin šiltai pasakojo apie bendravimo su V.Maslauskiene patirtį.
Žmonės vos ne iš gatvės ateina ir siūlosi kaip galimi personažai į reklamas.
„Žmonės vos ne iš gatvės ateina ir siūlosi kaip galimi personažai į reklamas. O Viktorija buvo išskirtinis atvejis. Draugiškas, šeimyniškas žmogus, kurį aš labai gerbiau“, – teismui pasakojo K.Kumža.
Pagal kokius kriterijus buvo atrinkta būtent Viktorija?
„Pagal šiuolaikiškos mamos įvaizdį. Šypsena graži, inteligentiška veido išraiška“, – fotomodelio privalumus vardijo K.Kumža.
„Ką žinote apie fotosesiją?“ – liudytojo paklausė teisėjas.
„Ji buvo atrinkta ir patvirtinta kaip modelis. Mes, kaip agentūra, garantuojame, kad modelis neturės jokių pretenzijų dėl tų nuotraukų panaudojimo.
Viktorijai buvo pasakyta, kur tos nuotraukos bus naudojamos. Nesuprantu, kaip atsirado šios pretenzijos. Kai sužinojau apie teismą – negalėjau patikėti. Mūsų santykiai su ja kaip modeliu buvo labai draugiški. Bandžiau jai skambinti paklausti, kas atsitiko, bet neprisiskambinau ir nieko nesužinojau“, – pasakojo K.Kumža.
Proceso šeimininkas liudytojo negalėjo nepaklausti, ar su fotomodeliu buvo atsiskaityta.
„Jai buvo sumokėta 1 200 litų grynaisiais“, – sakė liudytojas. Jis iškart pridūrė: „Šiuo atveju tas atsiskaitymas niekaip nebuvo užfiksuotas.“
Dar aštresniais klausimais šį liudytoją bandė spausti ieškovės advokatas Evaldas Skurvydas.
Ką reiškia „žodinis susitarimas“?
Išgirdęs, kad tarp modelių agentūros ir modelio buvo „žodinis susitarimas“, teisininkas norėjo išgirsti, dėl ko konkrečiai žodžiu buvo susitarta.
„Dėl to, kad bus ant „Maxima Favorit“ prekių jos atvaizdas. Ir ne tik Lietuvoje. Terminas buvo 5 metai“, – ką prisiminė, bandė papasakoti K.Kumža.
„Kas sumokėjo pinigus ir kieno tai buvo pinigai?“ – kamantinėjo ieškovės atstovas.
„Aš, asmeniškai. Galima sakyti, tai buvo mano asmeniniai pinigai“, – apie neoficialią „Elektroninių sprendimų“ buhalteriją prasitarė K.Kumža. Jo teigimu, kai pinigus jis padavė Viktorijai, nuo fotosesijos buvo praėjęs maždaug mėnuo.
– Jei mokėjote iš savo pinigų, ar vėliau jums kompensavo kas nors?
– Iš principo, taip.
– Tai buvo įforminta?
– Ne.
Liudytojas neslėpė, kad su kitais modeliais už fotosesiją buvo atsiskaityta taip pat neoficialiai, kaip su Viktorija.
Kas konkrečiai jam grąžino 1 200 litų, K.Kumža neįvardijo.
Jis minėjo, kad „Maxima Favorit“ fotosesijoje dalyvavo dar vienas vyras (Tomas L.) ir trys vaikai.
Liudytojas nieko neslėpė: su jais visais už fotosesiją buvo atsiskaityta taip pat, kaip su Viktorija. Skirtumas tik tas, kad nepilnamečių honorarai buvo „vaikiški“, t.y. mažesni.
„Vokeliai“ – su agentūros vadovybės žinia?
K.Kumža sakė, kad „Elektroninių sprendimų“ vadovybė dirbo Kaune, o jis buvo atstovas sostinėje, faktiškai atsakingas už Vilniaus padalinį.
Advokatas tikslinosi, ar tarp bendrovių „Brontas“ ir „Elektroniniai sprendimai“ tikrai buvo oficiali sutartis. „Taip. Aš sudariau tą sutartį“, – tvirtino liudytojas.
Jis svarstė, galbūt tos sutartys nepasiekdavo „Bronto“, nes likdavo „Elektroniniai sprendimų“ biure: „Jie tų sutarčių galėjo net nematyti.“
K.Kumža siūlė nesistebėti, kad jis gana neblogai atsimena 7 metų senumo įvykius ir su jais susijusius formalumus: „Šitas buvo tikrai neeilinis variantas, nes buvo didelė pinigų suma. Didelė reklama.“
Tuomet koks tikslas buvo su modeliais atsiskaityti grynais pinigais?
„Tokia praktika buvo“, – atviravo K.Kumža.
„Įmonės vadovybė žinojo?“ – neatlyžo advokatas E.Skurvydas.
„Iš principo, taip“, – išsisukinėti nė nebandė liudytojas.
Modeliui patiko ne visos pakuotės
Klausimus šiam liudytojui galėjo užduoti ir atsakovų „Franmax“ advokatas. Jis irgi domėjosi, kas su modeliu buvo aptarta, kokia anuomet buvo merginos pozicija ir lūkesčiai.
„Ji pasakė, gerai, viskas tvarkoj. Buvo viskas apšnekėta, kur ir kiek nuotraukų bus. Beje, ji į savo tą modelio veiklą žiūrėjo kaip į atrakciją. Džiaugėsi, kad išeina iš namų pabendrauti su žmonėmis ir pasifotografuoti“, – pasakojo liudytojas.
Ji sakė, kad nepatinka jai šitas: „Kęstai, aš ant tualetinio popieriaus pakuotės...“
„Ar Viktorija kada nors rinkosi, kad nori reklamuoti tą, o ne tą?“ – klausė teisininkas.
Liudytojas atsakė taip: „Gal ir buvo. Ant tualetinio popieriaus pakuotės... Ji sakė, kad nepatinka jai šitas: „Kęstai, aš ant tualetinio popieriaus...“ Bet čia buvo draugiškas pokalbis, nebuvo griežtas, mes nesipykom.“
Kitas advokato klausimas buvo toks: „Ji paėmė pinigus be sutarties?“
„Taip“, – lakoniškai sakė liudytojas.
– Be sutarties mokėdavot ir kitiems?
– Taip.
Agentūros „Not Perfect“ atstovas bandė aiškintis: jeigu su modeliais buvo sutarta dėl projekto galiojimo termino, kas būna esant poreikiui jį pratęsti?
K.Kumža paaiškino, kad susitarimas nutrūksta arba būna pratęsiamas. Jis sakė, kad „Favorit“ fotosesijoje dalyvavo apie 14-15 žmonių. Jo žiniomis, su visais jau buvo pratęsta panauda dėl tos reklamos: „Dažniausiai pratęsiama su visais, užmokestis iš agentūros būna toks pats, kaip ir pirminiam laikotarpiui.“
Fotografuoja dėl modelių nekvaršindami galvų
Teismui liudijo ir Domininkas Kunčinas, 2010 m. dirbęs bendrovės „Brontas“ prodiuseriu.
„Aš iš esmės užsakiau modelio paslaugas. Nes gavome užsakymą iš „Not Perfect“ įvykdyti fotosesiją. „Elektroninių sprendimų“ paprašėme, kad pagal mūsų kriterijus duotų modelių“, – apie savo vaidmenį šiame projekte aiškino antrasis liudytojas.
Teisėjas teiravosi: „Ar rūpinatės žmonių, kurie dalyvauja fotosesijose, teisėmis, kad jos nebūtų pažeistos?“
„Pagal susiklosčiusią praktiką, su modeliais tariasi agentūros, nes tai jų prekė. Agentūros daro pirminę fotosesiją, kad pristatytų mums savo prekę – modelį. Mes patys fotografuojame modelius – tai pagrindinė mūsų veikla. Perkame ne nuotraukas, o iš esmės to žmogaus sutikimą dalyvauti viename ar kitame projekte. Tuomet reikia surasti, kas aprengs, kurioje vietoje bus fotografuojama – tuo pasirūpiname mes“, – pasakojo D.Kunčinas.
Teismui paklausus, kokios yra fotografuojančios įmonės sutartys su modelių agentūra, liudytojas aiškino toliau: „Modelių agentūra derina visas sąlygas. Mes netgi nežinome, kiek tiems modeliams buvo sumokėta. Ir mes neaiškiname modeliams, kam jų nuotraukos bus naudojamos. „Elektroniniai sprendimai“ išrašo mums sąskaitą už paslaugas, o mes išrašome sąskaitą „Not Perfect“ už savo atliktus darbus.“
Nežinome, kiek modeliams sumokėta. Ir neaiškiname modeliams, kam jų nuotraukos bus naudojamos.
Ieškovės advokatas irgi klausė, ar įmonė „Brontas“ ėmėsi kažkokių priemonių, kad įsitikintų, kad iš „Elektroninių sprendimų“ atsiųsto modelio interesai nėra pažeidžiami. Liudytojas neslėpė, kad toks klausimas jam keistokas, juolab jau prieš tai D.Kunčinas buvo nubrėžęs šalių atsakomybės ribas.
„Jei žmogus fotografuojasi, vadinasi, jis pritaria tam, kas vyksta. Per prievartą žmogaus nufotografuoti reklaminei fotosesijai neįmanoma“, – ūkiškai mėgino argumentuoti liudytojas.
Firmos tarpusavyje atsiskaitė švariai?
„Bronto“ prodiuseris užtikrino, kad su U.Kiguolio agentūra už „Maxima Favorit“ projekto modelius buvo oficialiai atsiskaityta. Jo teigimu, sąskaitoje būna bendra suma už gautas paslaugas, atskirai honorarų sumos konkretiems fotosesijos dalyviams nėra išskiriamos.
„Kaip tuomet žinote, kokio honoraro nusipelno kiekvienas modelis?“ – klausė „Maxima LT“ advokatė.
„Tai susitarimo reikalas. Jei susitariama už 50, tai būna 50, jei už 1 500, tai 1 500 litų“, – liudijo D.Kunčinas.
„Not Perfect“ advokatas jo klausė: jei V.Maslauskienei buvo sumokėtas 1 200 litų atlygis, ar jis buvo adekvatus, atsižvelgiant į tai, kam ir kaip vėliau buvo panaudotos nuotraukos?
„Vienareikšmiškai negaliu pasakyti. Žiūrint iš mūsų pozicijų, šiuo atveju buvo biudžetas, į kurį privalėjome tilpti“, – sakė liudytojas.
Sutarties esmė – terminas, teritorija ir media
Modelių atrankos agentūros advokatas šio liudytojo prašė detalizuoti, kokios sąlygos yra aptariamos sutartyje, šiuo atveju, tarp bendrovių „Elektroniniai sprendimai“ ir „Brontas“.
„Projekto terminas, jo teritorija ir media priemonės, per kurias jis bus vykdomas“, – sakė D.Kunčinas.
„Franmax“ teisininkas domėjosi: „Ar būna, kad gaunat modelį iš agentūros, bet einat paskui jį ir tariatės dėl sąlygų?“
„Ne, tiesiogiai tariamės tik tuo atveju, jei patys randame tą modelį“, – aiškino liudytojas.
Ieškovės advokatas dar klausė, ar buvo tariamasi konkrečiai dėl produktų ir jų skaičiaus, ant kurių bus naudojamos Viktorijos nuotraukos. „Ne. Sutarta buvo tik dėl esmės – kad nuotraukos bus panaudotos ant „Maxima Favorit“ linijos prekių“, – toks nuskambėjo atsakymas.
Staiga pakvipo taikos sutartimi
Šią akimirką teismo procesas pasisuko netikėta linkme.
Fotosesijoje dalyvavusios moters advokatas kreipėsi į teisėją sakydamas, kad jos klientei, prieš duodant paaiškinimus, reikalinga 5 minučių pertrauka.
Teisėjas pasiūlė atsipūsti truputį ilgiau.
Po keliolikos minučių visi proceso dalyviai vėl susirinko salėje, bet advokatas E.Skurvydas paprašė dar šiek tiek pratęsti pertrauką, nes su kolegomis iš atsakovų stovyklos netikėtai užsimezgė perspektyvios derybos dėl taikos sutarties.
Posėdžio šeimininkas V.Kazakiūnas konstatavo, kad „taika – gera byla“, todėl pasiūlė šalims kitokį planą: posėdis baigiamas ir skelbiama poros mėnesių pertrauka. Jei per tą laiką šalys susitars, jos tik turės informuoti teismą apie rastą kompromisą, o procesas bus užbaigtas rašytiniu būdu. Priešingu atveju bylinėjimąsi bus galima pratęsti.
E.Maslauskienė nebeturėjo galimybės teismui smulkiau paaiškinti, kuo grindžiamas jos ieškinys, taip pat pakomentuoti liudytojų nurodytas aplinkybes apie susitarimus ir atsiskaitymą su ja „vokelyje“. Po posėdžio V.Maslauskienė to nekomentavo ir žiniasklaidai.
„Maxima LT“ atstovo komentaras
„Maxima LT“ Korporacinių reikalų departamento vadovas Jaunius Špakauskas penktadienį pateikė 15min aktualų komentarą:
Reklamų kūrimas yra prekybininkams nebūdinga veikla ir reklamų kūrimu „Maxima“, žinoma, neužsiima. Kaip yra įprasta verslo praktikoje, visų „Maximos“ pakuočių dizainas kuriamas ir minimu atveju buvo sukurtas bei intelektinės nuosavybės teisės į jį įgytos pasitelkiant kūrybinę agentūrą. Būtent agentūra ir organizavo visą pakuočių dizaino kūrimo procesą, pasitelkdama savo partnerius vykdė fotosesijas, samdė jos dalyvius, taip pat ir modelius. Jokių tiesioginių teisinių santykių su modeliais nė viena mūsų verslo grupės bendrovė neturėjo.
Kūrybinė agentūra, sutartimi perduodama „Maxima Favorit“ pakuočių dizainą ir intelektinės nuosavybės teises, garantavo, jog visos teisės yra teisėtai įgytos ir galiojančios. Mūsų bendrovė neabejoja, kad minimas ieškinys yra nepagrįstas. Ieškome kompromiso ir siekiame bylą su ieškove užbaigti taikiai.
