Kaip nurodoma Sveikatos ugdymo bendrosios programos projekte, sveikatos ugdymo dalyku siekiama ugdyti vertybines nuostatas – suvokti ir priimti sveikatą kaip vieną iš esminių vertybių, lemiančių asmens bei visuomenės fizinę, psichinę, socialinę gerovę bei gyvenimo kokybę.
Siekiant pažinti save kaip visuminį asmenį, plėtoti sėkmingus tarpasmeninius santykius šeimoje, mokykloje ir bendruomenėje, rūpintis ir būti atsakingiems už savo ir artimųjų, bendruomenės sveikatą, gyventi darnoje su savimi ir kitais žmonėmis bei supančia aplinka, prisidėti prie saugios ir sveikos aplinkos bei visuomenės kūrimo.
Sveikatos ugdymo paskirtis – sudaryti sąlygas mokiniams įgyti visuminės sveikatos sampratą, jos išsaugojimo ir stiprinimo pagrindus, įtvirtinti ankstesnėse klasėse įgytus sveikos gyvensenos įgūdžius ir, gilinant sveikatos žinių raštingumą, ugdyti naujus.
„Sveikatos ugdymo programos siekis – sveika, brandi, savarankiška, kritiškai mąstanti asmenybė, gebanti priimti palankiausius sprendimus savo, artimųjų, bendruomenės sveikatai ir gerovei“, – nurodoma programos projekte.
Pažymima, kad įgyvendinant sveikatos ugdymo programą, nėra skatinama rizikingo elgesio (rūkymo, alkoholinių gėrimų, narkotikų vartojimo, ankstyvų lytinių santykių, nevisavertės mitybos ir kt.) kompensavimo žalos mažinimo priemonėmis, bet orientuojantis į priežastis ir ugdant sveikatos žinių raštingumo svarbos supratimą bei kritinį mąstymą vertinant aplinkos reiškinius, siekiama įgalinti mokinius sąmoningai rinktis sveikatai palankią gyvenseną.
Sveikata kaip asmeninė vertybė
Minėtos programos projekte rašoma, kad siekdami sveikatos ugdymo tikslo mokiniai:
- skatinami suprasti sveikatą kaip dvasinio prado persmelktą fizinės, psichinės, socialinės gerovės visumą ir priimti sveikatą kaip asmeninę vertybę;
- susipažinę su žmogaus organizme vykstančiais neurohormoninės organizmo veiklos reguliacijos procesais, mokosi nustatyti jų ryšį su fizinės ir psichinės sveikatos būkle bei turimų žinių įtaką priimant laisvą informuotą sprendimą;
- aptardami žmogaus gyvybės pradžios, raidos iki ir po gimimo, nėštumo fiziologiją, mokosi pažinti sveikos raidos etapų sveikatos veiksnius ir juos susieti su viso žmogaus gyvenimo sveikatos būklės raida;
- ugdosi nuostatą gerbti savo ir kitų žmogiškąjį orumą, ja grįsti tarpasmeninius santykius bei analizuoti savivokos ir žmogiškojo orumo sąsajas su psichine sveikata;
- ugdosi nuostatą vertinti draugystę ir meilę, kaip pagrindą ilgalaikiams, brandiems, asmenine atsakomybe pagrįstiems tarpasmeniniams santykiams bei susieja tarpasmeninių santykių kokybę su fizine ir psichine sveikata, socialine gerove;
- gilina žinias apie sveiką gyvenseną, mokosi pažinti sveikatinimo būdus ir juos pasirinkti, analizuoja aplinkos veiksnių ryšį su sveikata, gyvenimo kokybe ir gerove sociume;
- tyrinėdami mokosi analizuoti ir kritiškai vertinti socialinių tinklų ir masinės informacijos priemonių teikiamos informacijos turinį ir vertina jos poveikį sveikatai;
- diskutuodami ir aptardami pavyzdžius, kelia klausimus ir mokosi atpažinti priklausomybių rūšis ir žinoti kur kreiptis pagalbos, padedant sau ir savo artimiesiems.
III gimnazijos klasėje, be kita ko, siūloma mokyti apie žmogaus gyvenimo pradžios (prenatalinės ir postnatalinės fazės) vaidmens asmens sveikatos raidai supratimą, analizuojamos nevaisingumo priežastys bei nurodomos būtinos sąlygos vaisingumo išsaugojimui.
„Atskleidžiamas hormoninės kontracepcijos veikimo mechanizmas, jo poveikis neurohormoninės dauginimosi sistemos reguliacijai, kitoms organizmo sistemoms, psichinei bei socialinei sveikatai. Susiejamos naujai įgytos žinios su laisvu ir informuotu asmens pasirinkimu“, – nurodoma svarstymui birželį pateiktame projekte.
Taip pat, kaip matyti iš projekto, siūloma nagrinėti besilaukiančios motinos ir vaiko prenatalinėje fazėje ryšio vaidmenį asmens sveikatai. Aptarti nėštumo, kaip sąmoningo kūdikio laukimo periodo, svarbą. Analizuoti nepilnamečių nėštumų ir kitus krizinio nėštumo atvejus.
Apibūdinti bazinius fiziologinius naujagimio ir kūdikio poreikius, jų tenkinimo svarbą, saugaus ir nesaugaus prieraišumo išsivystymo poveikį žmogaus sveikatos raidai.
Mano, kad vieta – šiukšlių dėžėje
M.Danielės teigimu, svarbu pasakyti, kad projekto taisyti ar teikti pataisas neįmanoma – esą jis tiek blogas, jog jį reikia arba perrašyti, arba pasiūlyti Gyvenimo įgūdžių programą, skirtą 1–10 klasėms, papildyti medžiaga 11–12 klasių moksleiviams.
Dėl to Seimo Laisvės frakcija kreipėsi į ŠMSM.
„Ką mes matome, tai matome skirtingus rengėjus. 1–10 klasėms skirta programa yra tikrai labai išsami ir apima praktinius sveikatos mokymus bei praktines žinias. Tai – ir pirmosios pagalbos teikimas, ir tokie dalykai, kaip pagalba užspringus, gaivinimas. Tai yra apima dalykus, kuriuos tikrai turėtų žinoti kiekvienas pilietis ir visus tuos pagrindus gauti dar vidurinėje mokykloje.
Jeigu kalbame apie reprodukcinę sveikatą, tai Bendroji programa taip pat apima reikiamas žinias apie lytiškai plintančias ligas, kontracepcijos priemones, apie daugybę kitų dalykų. Tada tampa neaišku, kodėl programoje gimnazistams, kuri yra pavadinta Sveikatos ugdymo, jau ne Bendrųjų įgūdžių, kaip vidurinės mokyklos, bet čia jau išskirtinai sveikatos ugdymo, nėra sveikatos?
Iš principo ko mes tikėtumės – kad gimnazistai gilins visuomenės sveikatos žinias apie psichikos sveikatą, ligų profilaktiką, reprodukcinę sveikatą, galiausiai – sveiką mitybą. Viso šito nėra“, – komentavo parlamentarė.
M.Danielė sakė, kad programos projekte 12 klasės kurso pabaigoje yra vienintelis punktas, kuriame „sukišta viskas“: cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos. Visa kita, jos vertinimu, yra dorinio ugdymo turinys.
Seimo narės minėtame skyriuje Sveikatos ugdymo bendrosios programos projekte kalbama apie lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją.
Siūloma aptarti labiausiai paplitusių lėtinių neinfekcinių ligų: širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, piktybinių navikų, cukrinio diabeto, psichikos ir elgesio sutrikimų bei sužalojimų paplitimo probleminį mastą ir bendrąsias priežastis, nagrinėti gyvensenos: mitybos, fizinio aktyvumo, rūkymo, alkoholio vartojimo ryšį su lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymu ir sužalojimų rizika ir panašiai.
Pasak politikės, Sveikatos ugdymo bendrojoje programoje nekalbama apie seksualinę sveikatą.
Jos nuomone, 11–12 klasėje labai svarbu gilinti šias žinias.
Kaip pastebėjo ji, dėmesys skiriamas nėštumui, kūdikio laukimui, bet 16–17 metų jaunimui ne kūdikio laukimas yra aktualiausia informacija.
Parlamentarė kėlė klausimą, ar jaunimas dalyvavo rengiant programas, ar jų balsas buvo girdimas.
M.Danielė teigė, kad viduramžiai jau senokai baigėsi. Žmonėms reikia mokslu grįstos, objektyvios, o ne asmeninėmis nuomonėmis paremtos informacijos.
„Ypač – kai tai yra susiję su jų lytiniu gyvenimu. Nes viduramžius primenančios yra viltys, kad jeigu kalbėsime, jog sekso nėra, ir skatinsime susilaikyti iki santuokos – maždaug 25 metų, tai žmonės nesimylės. Tiesiog faktai rodo kitaip. Lytinių santykių amžiaus vidurkis yra visiškai kitas. Jaunimas paliktas be mokslinės informacijos, be objektyvaus pokalbio, be jokio žmogaus, pas kurį jis galėtų nueiti ir kelti šituos klausimus, nes mes matome iš apklausų, kad ir mokytojai vengia temos, ir tėvai.
Vadinasi, mes paliekame jaunimą ieškotis tos informacijos patiems. O kai jie ieško patys, tada patenka į informacijos džiungles. Ir mes žinome, kad dažnai pornografija yra pirminis švietimo šaltinis, kur tikrai nekalbama apie lytiškai plintančias ligas, apie dviejų žmonių ryšį, apie kontracepciją. Veikiau priešingai. Susidaro labai iškreiptų veidrodžių karalystė ir iš tikrųjų sunku jaunam žmogui susigaudyti. Nebeturi tai būti karšta bulvė“, – pažymėjo M.Danielė.
Vadinasi, mes paliekame jaunimą ieškotis tos informacijos patiems. O kai jie ieško patys, tada patenka į informacijos džiungles.
Seimo Laisvės frakcijos atstovė pastebėjo, kad Sveikatos ugdymo bendrosios programos projekto rengėjai yra teologijos mokslų atstovai.
„Tiesiog supainioti specialistai. Taip, sveikatos ugdymo dalyje tikėtumėmės pamatyti sveikatos srities atstovus, galbūt kartu su ugdymo ekspertais, kurie padėtų tą pedagoginę dalį labiau įtraukti ar sveikatos turinį pritaikyti gimnazistams, nes galbūt specialistai per sunkų jį siūlytų“, – svarstė ji.
Pastabų ir siūlymų gauta nedaug
ŠMSM nurodė, kad, atsižvelgiant į gautas pastabas ir siūlymus, šiuo metu bendrųjų programų tobulinimas ir koregavimas dar tęsiasi.
Pasak ministerijos atstovų, Nacionalinė švietimo agentūra buvo įpareigota iki rugsėjo pateikti galutinius Bendrųjų programų projektus (įskaitant ir Sveikatos ugdymo bendrąją programą).
Gegužės mėnesį ministerijai buvo pateiktas pasirenkamosios Sveikatos ugdymo bendrosios programos projektas, skirtas 11–12 klasėms arba III–IV gimnazijos klasėms, tačiau savo turiniu ŠMSM jis netenkino.
Nacionalinė švietimo agentūra pataisyto varianto ministerijai kol kas nėra pateikusi, programos projekto peržiūra dar tęsiasi.
„Pasiūlėme projektą aptarti plačiau su suinteresuotomis visuomenės grupėmis ir specialistais ir jį pataisyti atliepiant šiuolaikines sveikatos ir ugdymo mokslų tendencijas, tarptautinių organizacijų rekomendacijas ir ekspertų siūlymus.
Programos projektas derintas kartu su kitomis bendrosiomis programomis viešųjų konsultacijų metu bei skelbiant projektą viešai. Programos projektas taip pat buvo svarstytas ir Bendrojo ugdymo taryboje“, – aiškino ministerijos atstovai.
Jų teigimu, galbūt dėl to, kad Sveikatos ugdymas bus naujas laisvai pasirenkamas dalykas vidurinio ugdymo programoje, siūlymų ir pastabų šiai programai buvo gauta nedaug.
ŠMSM pabrėžė kelianti tikslą, kad naujai rengiama laisvai pasirenkamo vidurinio ugdymo programos Sveikatos ugdymo programa būtų šiuolaikiška ir užtikrintų naujai parengtos Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos (skirta 1–10 ir I–II gimnazijos klasių mokiniams) tęstinumą bei įgytų įgūdžių įtvirtinimą.
„Prieš teikiant tvirtinti visos bendrosios programos yra atidžiai peržiūrimos ministerijos atsakingų specialistų, todėl, jei pakoreguotas Sveikatos ugdymo bendrosios programos projektas neatlieps šiam dalykui keliamų tikslų ir lūkesčių, ši programa nebus tvirtinama, o bus grąžinta Nacionalinei švietimo agentūrai tobulinti.
Šios programos tvirtinimas nedaro įtakos likusių bendrųjų programų tvirtinimui, nes tai liečia tik vieną laisvai pasirenkamą dalyką vidurinio ugdymo programoje“, – komentavo ministerijos atstovai.
Anot jų, lytinio ugdymo temos, aktualios atitinkamo amžiaus tarpsnio mokiniams, yra aptariamos Gyvenimo įgūdžių bendrojoje programoje.
Temos pateiktos atsižvelgiant į vaikų raidą mokant pažinti savo emocijas, jas valdyti, įveikti sudėtingas gyvenimo situacijas išvengiant neigiamų pasekmių santykiams, mokant atpažinti sveikatai ir gyvybei pavojingas situacijas, suteikiant žinių, kaip jose elgtis, kaip saugoti savo ir kitų sveikatą.
„Gyvenimo įgūdžių programa rengta vadovaujantis moksliniais tyrimais grįstomis rekomendacijomis, papildant konkrečiuose amžiaus tarpsniuose aktualia informacija, pavyzdžiui, brendimo, tapatumo, reprodukcinės sveikatos temomis“, – nurodė ŠMSM.