Užtarimo konsultantai kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį, Seimo narius ir Valstybės kontrolę. Jiems, taip pat – projekto valdymo grupei ir Europos socialinio fondo agentūrai adresuotą Karjeros specialistų profsąjungos pirmininkės Vidutės Ališauskaitės laišką pasirašė per 200 karjeros konsultantų, pedagogų ir moksleivių.
Rašte prašoma negriauti profesinio konsultavimo sistemos ir sudaryti sąlygas užtikrinti jos veiksmingumą. Esą būtų nesuprantama, jei projektas žlugtų dėl trumparegiškumo, vienadienių interesų ar nekoordinuoto institucijų veikimo.
Konsultuoti pigiau nei vėliau remti bedarbius
Projektas, skirtas sukurti šiuolaikinę profesinio orientavimo sistemą Lietuvos paaugliams, prasidėjo pernai rudenį. Karjeros specialistai padeda 5-12 klasių moksleiviams ugdyti karjerai reikalingas kompetencijas. Paaugliai gali pažinti savo polinkius, vertybes ir sugebėjimus – tai esą būtina, norint rasti mėgstamą profesiją; pažinti ir išbandyti mokymosi bei darbo galimybes, profesijas; išmokti sistemingai planuoti ir atlikti reikiamus veiksmus.
Konsultantai nuogąstauja, kad karjeros specialistai bus atrenkami „ne pagal konkursinę, skaidrią, metodikomis pagrįstą tvarką, o kaip tai Lietuvoje vyksta įprastai“.
Anot konsultantų, tinkamai išsiugdyti gebėjimai padeda spręsti nedarbo, menko verslumo, nepasitenkinimo įgyta profesija, nepakankamo suaugusiųjų tolesnio mokymosi, darbuotojų pasyvumo ginant savo interesus, emigracijos ir kitas problemas. Kompetencijų įgijimas mokykloje ekonomine prasme esąs dešimtis kartų naudingesnis ir veiksmingesnis nei vėlesnis bedarbių ar kitaip nesugebančių prisiimti atsakomybės už save asmenų rėmimas.
Šių paslaugų poreikį rodo mokinių aktyvumas. Pavyzdžiui, per kelias šiemet „Litexpo“ vykusios karjeros mugės dienas jaunuoliams buvo suteikta daugiau nei 800 individualių karjeros konsultacijų. Apklausos rodo, kad mokyklos ir mokiniai teigiamai vertina, noriai naudojasi karjeros paslaugomis.
Konsultantų žodžiais, karjeros kompetencijų ugdymas, patarimai ir parama mokykloje ypač svarbūs vaikams iš socialiai sudėtingesnių šeimų, nes namuose jie dažnai neįgyja net elementarių pagrindų, reikalingų sėkmingai karjera.
Sistema turėtų veikti ir būti finansuojama net pasibaigus projektui, mat teisės aktai numato, kad sistemingos karjeros paslaugos mokiniams turi būti teikiamos nuolat.
Įdarbino per 1000 žmonių
Europos socialinio fondo agentūros finansuojamą projektą vykdo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC). Vienas iš konsultantų Mindaugas Vidugiris projektą apibūdino kaip galingą: „Dirbama su moksleivių sąmoningumu, pirmą kartą suburti tokio lygio lektoriai.“
Asmeninio albumo nuotr./Mindaugas Vidugiris |
2012-ųjų rudenį buvo atrinkta, apmokyta ir įdarbinta per 900 karjeros koordinatorių, dirbančių savo mokyklose, bei apie 100 karjeros konsultantų, kurių kiekvienas kuruoja maždaug dešimt mokyklų (vadovauja koordinatoriams, veda seminarus, pamokas, mokymus, grupines ir asmenines konsultacijas mokiniams bei mokytojams, organizuoja susipažinimo su profesijomis vizitus, teikia informaciją tėvams).
Pastarieji vadinami esmine projekto grandimi, užtikrinančia, kad paslaugos būtų prieinamos, įvairios ir kokybiškos, ne vien formaliai užfiksuotos ataskaitų dokumentuose.
Kompetentingiausiems, labiausiai motyvuotiems ir patyrusiems konsultantams atrinkti buvo surengtas kelių etapų konkursas (su psichologiniais testais, pokalbiais ir pan.), vyko mokymai ir veiklos stebėsena.
Pasiūlė trumpalaikes sutartis
Laiške piktinamasi, kad kuriama karjeros paslaugų sistema pradėta pradėta griauti – gegužės 3 d. buvo atleista projekto vadovė ir maždaug pusė konsultantų. Likusieji „spaudimo būdu“ buvo priversti pasirašyti terminuotą dviejų mėnesių darbo sutartį. Rašto autorių įsitikinimu, situacija susidarė „dėl dalies asmenų, pirmiausiai LMNŠC direktoriaus Algirdo Sakevičiaus trumparegiškų interesų“.
Pradinė projekto finansavimo ir administravimo sutartis tarp centro ir agentūros buvo pasirašyta iki šių metų gegužės 3 d., tačiau, nusikėlus realiai projekto pradžiai, pernai rugpjūtį Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė projektą pratęsti metams. Taigi priimami į darbą specialistai žinojo, kad turės dirbti maždaug pusantrų metų. Darbo sutartys buvo pratęstos tik koordinatoriams, o konsultantams pratęsti darbo sutartis iki projekto pabaigos LMNŠC vadovas atsisakė.
Informaciją apie sutarčių pratęsimą konsultantams esą imta teikti tik įkūrus Karjeros specialistų profesinę sąjungą „Solidarumas“. A.Sakevičius balandžio pabaigoje pirmą kartą sukvietė konsultantus ir informavo, kad sutartis gali pratęsti iki liepos 12 d., bet šio sprendimo esą nepagrindė.
Sutikimus pratęsti sutartį konsultantai pasirašė su išlyga, kad teisėtas pabaigos terminas yra 2014 m. gegužė. Kadangi šie sutikimai nebuvo patenkinti, dalis konsultantų, esą neatlaikę spaudimo, parašė prašymus pratęsti sutartis iki nurodytos datos. Likę 44 konsultantai gegužės 3 d. buvo atleisti.
Algirdas Sakevičius: „Ana politinė valdžia projektą buvo pakreipusi ne ta linkme – nebeliko savivaldybių lygmens. Turime jį atkurti. Savivaldybės turi būti įtrauktos, nes valdo mokyklas. Jei jas apeisime, bus blogai.“
Tokie veiksmai esą pažeidžia mokinių poreikius ir teisę gauti profesines konsultacijas. Kartu esą nesilaikoma ES paramos įgyvendinimo sutarties, pagal kurią vykdomas projektas: sutartis nepakeista, todėl konsultantai privalo dirbti ir teikti paslaugas iki 2014 m. gegužės 3 d.
Darbo kodeksas taip pat teigia, kad terminuotų darbo sutarčių terminai siejami su konkrečiomis aplinkybėmis, šiuo atveju – projekto pabaiga.
„Sveikas mąstymas sako, kad neracionalu valstybei atrinkti ir apmokyti specialistus, o po kelių mėnesių pačiai sugriauti ką tik pradėjusią veikti sistemą be veiklos analizės, pagrindimo ir tarimosi“, – piktinamasi rašte.
LMNSC įpareigotas organizuoti karjeros specialistų darbą mokyklose, bet centras esą „akivaizdžiai neracionaliai naudoja ES lėšas atleisdamas darbuotojus, į kurių parengimą buvo investuota daug lėšų ir laiko“.
Nori, kaip geriau, išeis, kaip visada?
Konsultantai nuogąstauja, kad nebus įgyvendintas projekto tikslas (sukurti veiksmingą profesinio konsultavimo sistemą), nebus modernizuojamas šalies švietimas ir mažinamas jaunimo nedarbas, nebeliks koordinavimo ir kokybės užtikrinimo mechanizmo, bus išeikvota, neracionaliai panaudota ir nepateisinta nemažai ES paramos lėšų.
Karjeros paslaugų sistemos diegimą perdavus savivaldybėms, kurių „suvokimas šiuo metu minimalus“, veikla esą gali tapti chaotiška, konsultacijas gali pradėti teikti kitos institucijos, kur dauguma vaikų nesilanko, išaugs administracinės išlaidos. Taip pat nuogąstaujama, kad karjeros specialistai bus atrenkami „ne pagal konkursinę, skaidrią, metodikomis pagrįstą tvarką, o kaip tai Lietuvoje vyksta įprastai“.
„Maišome vandenį“
„Projektas vyksta sėkmingai, jokio griovimo nėra, tik kažkokie žaidimai“, – portalui 15min.lt sakė A.Sakevičius. Pašnekovas teisinosi nepratęsdamas sutarčių metams nepadaręs jokio pažeidimo, mat jos baigėsi gegužės 3 d. „Pasiūliau jas laikinai pratęsti, kol išgryninsime situaciją, o dabar vandenį maišome“, – kalbėjo centro vadovas.
A.Sakevičiaus teigimu, galutinį sprendimą turi priimti ministerija – reikia nuspręsti, ar viską palikti, kaip dabar yra, ar procesą pakoreguoti. „Ana politinė valdžia projektą buvo pakreipusi ne ta linkme – nebeliko savivaldybių lygmens. Turime jį atkurti. Savivaldybės turi būti įtrauktos, nes valdo mokyklas. Jei jas apeisime, bus blogai.“
Paruoštų konsultantų esą nenorima atsisakyti, tesiūloma juos deleguoti į savivaldybes. Mat, pasibaigus dabartiniam projekto finansavimui, reikės užtikrinti jo tęstinumą, o tai turės daryti savivaldybės.