Muzikos mokykla „Varpelis“ įsikūrusi Kauno centre, D.Poškos gatvėje. Dalyje pastato ilgą laiką veikė „Kraujo donorystės centro“ laboratorija. Vėliau patalpos buvo parduotos kitam savininkui, kuris ėmėsi remonto darbų ir kūrė planus įrengti jose svečių namus. Tačiau apie tai sužinoję, mokyklos mokinių tėveliai sukilo: kur matyta, kad švietimo įstaigos pastate veiktų viešbutis?
„Mano sūnus lanko šią mokyklą. Joje ir taip trūksta vietos koncertinei veiklai. Tų patalpų būtų prireikę mokyklai, bet įsigijo kažkoks verslininkas. Ėmė daryti remontą. Be jokių sutikimų ir leidimų. Patalpos skirtingos, bet pastatas tai juk tas pats. Mokyklai panaudos pagrindais priklauso didžioji jo dalis. Tas verslininkas ruošiasi pakeisti savo dalyje paskirtį. O tai neatitinka žemės naudojimo visuomeninės paskirties teritorijos. Jame negali būti viešbučių, nes tokie pastatai gali būti tik komercinės paskirties objektų teritorijoje.
Niekur Lietuvoje nėra taip, kad tame pačiame pastate veiktų ir mokykla, ir svečių namai, – situaciją nubrėžė advokatė Kristina Čivilytė.
Verslininkas turi gauti ir bendraturčių sutikimą, o tai, manau, neįvyks. Sukūrėme peticiją ir išsiuntėme laiškus įvairioms institucijoms. Niekur Lietuvoje nėra taip, kad tame pačiame pastate veiktų ir mokykla, ir svečių namai“, – situaciją nubrėžė advokatė Kristina Čivilytė.
Baiminasi dėl mokinių saugumo
Anot advokatės, mokyklą lanko berniukai nuo ketverių metų, tad viešbučio įsikūrimas pašonėje kels pavojų jų saugumui, kenks ugdymo kokybei, kurs pavojingą ir nesaugią aplinką. Juk svečių namuose nuolat apsistos laikini gyventojai, kils triukšmas, jie galės nevaržomai patekti į mokyklos patalpas, kiemą, aikštelę. Kas uždraus savininkui vėliau įrengti tuose svečių namuose kavinę?
„O kur dar automobilių statymo vietų problema. Jau dabar su ja susiduriame, kai tik atvežame vaikus į mokyklą“, – tikino advokatė.
„Varpelio“ direktorė Halina Abramavičienė plačiau komentuoti situaciją atsisakė – liepė kreiptis į Kauno miesto savivaldybę: „Gavau užklausą – turiu ją apsvarstyti. Kreipiausi į savivaldybės turto skyrių – reikia pasitarti. Patalpų iš mūsų verslininkas juk neatima. Bus tik kaimynas.“
Pasak Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo Donato Valiuko, miestas nedalyvavo varžantis dėl teisės įsigyti likusią pastato dalį. Tačiau pati mokykla, savivaldybė arba mokinių tėvai galėjo dalyvauti aukcione ir lygiomis teisėmis nusipirkti šias patalpas – buvo vykdomas viešas aukcionas.
„Kad ir kas įsikurs toje pastato dalyje, kuri priklauso privačiam sektoriui, tai niekaip negalės trukdyti ar daryti įtaką mokymosi procesui. Niekas negalės pateikti į mokymosi patalpas. Prižiūrėsime ir užtikrinsime tvarką, kad būtų patenkinti tiek mokinių, tiek ir mokinių tėvelių poreikiai ir lūkesčiai“, – patikino D.Valiukas.
Du skirtingi įėjimai – du skirtingi pastatai
Pastato dalį aukciono būdu įsigijęs verslininkas R.Tunyla nesupranta, dėl ko protestuoja mokinių tėveliai. Pasak jo, jo patalpos – visiškai atskirtos nuo mokyklos patalpų, turi net atskirą įėjimą iš visiškai kitos gatvės. Kapitalinės sienos vietoje anksčiau buvusios durys seniai užmūrytos.
„Visiškai atskiri pastatai. Skirtingi aukštingumai, skirtingi stogai. Sovietmečiu vienas buvo prijungtas prie kito ir įvardytas kaip patalpa. Žodžių žaismas. Atvažiuokit į vietą ir pamatysit, kad tai atskiras pastatas kitoje gatvėje“, – 15min tikino R.Tunyla.
Paklaustas, dėl ko tuomet mokinių tėveliai taip baiminasi, verslininkas ištarė vieną žodį „pavydas“. Pavydima, jog kažkas įsigijo patalpas ir imasi daryti verslą.
„Juk ten niekad nebuvo tuščia. Veikė „Kraujo donorystės centro“ laboratorija. Bankrutavo. Prieš metus už 212 000 eurų pirkau patalpas kaip 440 kv. m ploto pastatą. Banko administratorius man aiškino, jog perku pastatą. Dabar imuosi remontuoti jį, o kažkam kliūna. Visi kiti aplinkui mokyklai netrukdo? Tam pačiam sklype ir butų yra, prekyba vyksta. Vieniems galima vykdyti verslą, kitiems ne?
Muša iš vėžių. Visa tai laikau pasityčiojimu iš verslo. Juk buvo projektas padarytas, aplinkiniai pasirašė, sutiko, viskas buvo gerai. Suderinau ir su paveldosauga, atlikau reikalingus tyrimus, pakeičiau langus. Investavau nemažai pinigų. Tačiau mokyklos vadovybė pasakė „ne“. Dabar visi trauko pečiais, nesupranta, kas vyksta, kodėl kilo protestas. Kaip gali tokiais laikais taip mąstyti žmonės“, – piktinosi verslininkas.
Jis prisipažino dalies patalpų paskirtį norėjęs pakeisti į apgyvendinimo, likusias palikti tarnauti kaip biurus, tačiau mokyklos vadovybė paprieštaravo.
„Apgyvendinimo paslaugos juk yra pats ramiausias verslas. Kada turistai apsigyvena? Vakarais, kai mokinių mokyklose nebėra. Jie įsivaizduoja, kad kursiu kazino, naktinį klubą. Ten net neįmanoma to padaryti. Ieškosiu teisybės teismo keliu. Nepaliksiu viso to taip.
Ką jie įsivaizduoja? Kad nupirksiu pastatą ir leisiu jam sugriūti? Nesinorėjo investuoti užsienyje, maniau, plėtosiu verslą toliau Lietuvoje. Bet kai susidūriau su tokia biurokratija, kuri pati yra išlaikoma iš to verslo... Košmaras. Apie kokias investicijas galima galvoti? Paėmė ir įkišo pagalį į verslą. „Iš lempos“. Ar ten kokį interesą ta mokykla turi, kad paremčiau ją, nežinau“, – spėliojo R.Tunyla.
