Deficitinį rajono savivaldybės biudžetą skaičiuojantys Rokiškio politikai susivokė, kad moksleiviams suteikta teisė rinktis bet kurią vidurinio ugdymo įstaigą tapo nepakeliama našta mokesčių mokėtojams. Įvedus mokinio krepšelį, mokyklos, norėdamos gauti kuo daugiau pajamų, stengiasi atsivilioti mokinius iš atokiausių rajono kampelių. Savivaldybė mokinius į jų pasirinktas mokyklas nemokamai vežioja po keliolika ar net keliasdešimt kilometrų. Tačiau lėšų stygius verčia koreguoti tokią praktiką.
„Sudarius moksleiviams sąlygas rinktis mokymo įstaigas, nemažai jų pagrindines mokyklas iškeitė į gimnazijas ir važinėja į jas nemažus atstumus. Savivaldybė apmoka net keliasdešimt kilometrų siekiančias moksleivių keliones į jų pasirinktas mokymo įstaigas. Tad keliamas klausimas, ar pinigai leidžiami tinkamai. Svarstoma sudaryti galimybę nemokamai pasiekti tik artimiausią mokymo įstaigą. Pasirinkus atokesnę, kelione į ją turėtų pasirūpinti moksleivių tėvai“, – pasakojo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Zigmas Mackevičius.
Švietimo įstatymas įpareigoja savivaldybę, kad ši moksleivius pavėžėtų iki artimiausios mokyklos. Transporto lengvatų įstatymas mokiniams leidžia maršrutiniais autobusais nemokamai važiuoti iki keturiasdešimties kilometrų. Teigė G.Rekerta.
Administracijos direktorius Gintautas Rekerta, prieš porą metų pats vadovavęs vienai Rokiškio rajono mokyklų, LŽ teigė, kad vietos politikai, pradėję svarstyti moksleivių pavėžėjimo klausimą, pateko į aklavietę. „Švietimo įstatymas įpareigoja savivaldybę, kad ši moksleivius pavėžėtų iki artimiausios mokyklos. Transporto lengvatų įstatymas mokiniams leidžia maršrutiniais autobusais nemokamai važiuoti iki keturiasdešimties kilometrų“, – sakė jis. Anot G.Rekertos, mokiniams palankesnis Transporto įstatymas, kuriuo šie ir naudojasi. Todėl žadama inicijuoti atitinkamas šio įstatymo pataisas. Jas priėmus, pasak administracijos direktoriaus, galimybė rinktis mokymo įstaigą iš moksleivių nebūtų atimta. Tačiau kelionė į pasirinktą mokyklą, esančią toli nuo namų, būtų jau ne savivaldybės, o mokinių tėvų rūpestis.
Švietimo skyriaus vedėjas Z.Mackevičius pabrėžė, kad pataisytas įstatymas išspręstų dar vieną problemą – mokinių „nutekėjimą“ iš nedidelių kaimo mokyklų į miesteliuose esančias gimnazijas. Jis neslėpė, kad geltonuosius autobusiukus turinčios mokymo įstaigos stengiasi atsivežti kuo daugiau moksleivių, kad ir kokį atstumą iki mokyklos tenka įveikti. Anot Z.Mackevičiaus, negerai, kai vaikas iš namų į tolimą mokyklą išvežamas septintą valandą ryto, o grąžinamas penktą vakaro.
Be kita ko, G.Rekerta teigė, kad, šiuo metu itin pritrūkus pinigų, rajone svarstoma galimybė nuo kitų metų mažinti autobusų, kuriais vaikai keliauja į toli nuo namų esančias mokyklas, maršrutų. Mažiau pinigų gali būti skiriama ir mokinių vežiojimui geltonaisiais autobusiukais. Kad toks sprendimas bent iš dalies išspręstų finansines problemas, neabejojama. Tačiau neaišku, kaip tai atsilieptų patiems moksleiviams.
