Moksleiviai pyksta ant Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių, kurie nepakeitė savo sprendimo net ir po švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus siūlymo.
Vadinasi, naujosios taisyklės įsigalios jau 2014 metais, kai mokyklos baigimo egzaminus privalės laikyti dabartiniai vienuoliktokai.
Šiuose dokumentuose numatyta, kad po dvejų metų priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks kitaip: konkursinį balą universitetai ir kolegijos skaičiuos imdami pirmojo (pagrindinio) dalyko, antrojo dalyko, atstovaujančio studijų krypčiai, šakai, egzamino rezultatus, lietuvių kalbos ir literatūros bei bendrojo dalyko egzamino rezultatų koeficientus. Negana to, reikalaujamas atitinkamas užsienio kalbos mokėjimo lygis, kuris, stojant į universitetą, turi būti ne žemesnis kaip B2, o stojant į kolegijas – B1.
Skundžiasi chaosu mokyklose
Lietuvos moksleivių sąjungos atstovas Vygintas Eidėnas 15min.lt tvirtino turintys duomenų, kad Lietuvos universitetų rektorių konferencija sprendimo penktadienį vykusiame posėdyje nepakeitė, nors ministras siūlė tvarką perkelti į 2015 metus.
„Bet universitetų atstovai nubalsavo, kad siūlymui nepritaria. Septyni balsavo prieš, keturi už, o du susilaikė. Kitas svarbus dalykas – nors ministras oficialiai kreipėsi, kad ŠMM pozicija yra perkelti naujosios tvarkos įsigaliojimą į 2015 metus, bet konferencijoje ŠMM argumentai buvo tik tokie, jog nereikėtų perkelti tos tvarkos, nes remiantis jų turimais statistiniais duomenimis didžioji dalis mokyklų jau susitvarkė tiek su tvarkaraščiais, tiek su krūviais. Nors realybė sako visiškai ką kita“, - piktinosi moksleivių sąjungos atstovas.
Moksleiviai nepatenkinti, kad jiems teks laikyti daugiau egzaminų ir dėl jų apsispręsti jau dabar, prasidėjus naujiems mokslo metams, nors pagal senąją tvarką tam jie turėjo visą dešimtąją klasę.
Sprendimo nekeitė
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tarybos prezidentas, Kauno technologijos universiteto studijų prorektorius Pranas Žiliukas patvirtino – sprendimas nesikeičia: „Diskusija buvo nelengva, bet rektoriai nuomonės nekeičia ir paliko galioti tas pačias sąlygas. Priežasčių buvo aptarta daug, čia jau atsirado labai daug politikavimo, o gal ir nesupratimo, kas tose sąlygose yra tokio drastiško, kad reikia išsigąsti, nes aukštosios mokyklos labiau bijo to, kad nuėmus trijų valstybinių egzaminų slenkstį nebebus pagal ką atrinkti studentų.“
Aukštosios mokyklos tvirtina jau 2013 metais matančios didelę problemą, o 2014 metais ji bus dar didesnė – abiturientų drastiškai mažėja, todėl bus dar sudėtingiau objektyviai atrinkti būsimus studentus.
„Nieko mokiniai nepraranda. ŠMM pateikė informaciją, kad nuo 70 iki 90 proc. mokyklų jau yra susitvarkiusios tvarkaraščius ir jokių problemų neturi. Liko tik lūkuriuojančių mokyklų, kurios dalį dalykų, tokių kaip matematika, fizika, chemija ar informacinės technologijos, jau buvo visiškai išgujusios iš mokyklos. Šitos įstaigos turi daugiau problemų ir kelia triukšmą“, - aiškino KTU prorektorius.
Galvojo apie stojamuosius egzaminus
P.Žiliukas įsitikinęs, kad naujoji tvarka gina moksleivių interesus. „Aukštosios mokyklos yra tos institucijos, kurios atsakingos už specialistų rengimą, todėl turi ateiti ir normali žaliava, ir turi būti objektyvi atranka. Gal per mažai kalbama, bet buvo svarstomas ir kitas dalykas – grįžti prie stojamųjų egzaminų sistemos, tad kalbant apie stresą, tokiu atveju tikrai ir aš moksleiviams nepavydėčiau“, - teigė P.Žiliukas.
Atranka į aukštąsias mokyklas jau dabar šiek tiek stringa, kadangi visi abiturientai laiko privalomąjį lietuvių kalbos egzaminą, dar anglų, istorijos. „Tačiau pagal ką atrinkti studijuosiančius mediciną, kitas sritis? Mes norime, kad ateitų į aukštąsias mokyklas žmonės, kurie nuo pirmo kurso galėtų studijuoti bendrai su užsieniečiais, naudotis užsienio literatūra, įranga“, - sakė P.Žiliukas.
LAMA BPO prezidentas įsitikinęs, kad jeigu moksleiviai pajustų grėsmę, jog teks laikyti stojamuosius egzaminus į aukštąsias mokyklas, tuomet tiek triukšmo jie nebekeltų.
