Vilnietė Eglė savo dešimties metų dvynukes pasirinko leisti būtent į tokią mokyklą, kurioje yra galimybė maitintis vegetariškai.
„Jei nebūtų galimybės rinktis, kokį maistą valgyti, tai tada nebeturime pasirinkimo ir valgome tai, kas mums duota. Bet jei yra galimybė rinktis visavertę mitybą, kuri, vadinkime, gali būti be kraujo, tai tada (galima) rinktis tokią“, – samprotavo ji.
„Nedarome vaikams spaudimo. Mano dukros ragavusios mėsos, valgiusios ją, tad jos gali rinktis. Tiesiog edukuoji vaiką, pasakoji jam, kam to reikia... Nesakai ne, ne, ne, va šito tai jau tikrai nevalgyk“, – pasakojo vilnietė.
Jos teigimu, vegetariškai pradėję maitintis dvynukės serga mažiau, jos praėjusiais metais dėl ligos nepraleido nei vienos pamokos.
Turi suderinti valgiaraštį
Už vaikų mitybą mokymosi įstaigose atsakanti sveikatos apsaugos ministerija vegetarinės mitybos vaikams nerekomenduoja, tačiau ir nedraudžia. Tuo pat metu vis daugiau tėvų kreipiasi, prašydami įtraukti vegetariško maitinimosi galimybes į mokyklų meniu.
„Tėvai kreipiasi į ministeriją, konsultuojasi, kaip galėtų būti organizuotas vegetarinis maitinimasi“, – pridūrė ekspertė.
„Jei ugdymo įstaiga nusprendžia, kad vaikus maitins vegetariškai, jie turi suderinti valgiaraščius, kurie atitiktų rekomenduojamas dienos normas – baltymų, riebalų, angliavandenių, energijos... Tada jie gali maitinti vaikus“, – teigė ministerijos atstovė Ieva Gudanavičienė.
„Tėvai kreipiasi į ministeriją, konsultuojasi, kaip galėtų būti organizuotas vegetarinis maitinimas. Kai kurie skundžiasi, kad mokykla neužtikrina galimybės, nenori gaminti, mat yra tik keletas vaikų, kurie norėtų maitintis vegetariškai“, – pridūrė ekspertė.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pastebi, kad kasmet daugėja mokymo įstaigų, valgyklų, kuriose pateikiamas vegetarinis meniu. Preliminariai su šia tarnyba suderinta per 2 tūkstančius valgiaraščių, kurių dešimt – vegetariniai.
Vis dėlto, diskusijoje, ar vaikams bus galimybė maitintis be mėsos paskutinį žodį turi vietinės savivaldybės atstovai.
