V.Noreika 15min pasakojo Kembridže jau esantis apie septynerius metus. Prieš tai studijavęs filosofiją ir neurobiologiją Vilniaus universitete, paskui psichologijos doktorantūrą baigęs Suomijoje, o galiausiai, pasitaikius galimybei, išvykęs ir likęs Kembridžo universitete.
„Labiau esu neuromokslininkas, tyrinėju smegenis, o šis tyrimas labiau sociologinis-psichologinis. Yra tokia mokslininkų psichologų grupė, kurioje virš 10 tūkst. narių, šioje grupėje aptariami metodai, mokslinės problemos. Joje vienas mokslininkas Andreas Lieberothas iš Aarhus universiteto Danijoje ir pasiūlė šią idėją“, – pasakojo jis.
Mums buvo įdomu pažiūrėti plačiau ir tyrimą atlikti daugybės šalių gyventojams pateikiant tuos pačius klausimus.
V.Noreikos teigimu, koronaviruso krizė pakeitė ir mokslininkų gyvenimus. Pastaruoju metu jie dažnai dirba iš namų, todėl gana greitai rado laiko naujam ir įdomiam projektui.
„Idėja kilo spontaniškai. Greitai parengėme ir klausimyną, jį derinome. Vertėme iš anglų į lietuvių kalbą, o paskui iš lietuvių į anglų, kad įsitikintume, kad nepakito klausimų reikšmė, o šį pirmadienį tyrimą pradėjome“, – pasakojo mokslininkas.
V.Noreikos teigimu, įdomu bus pasižiūrėti, kaip pasaulinė pandemija pakeitė žmonių gyvenimą visame pasaulyje skirtingose valstybėse.
„Patys sėdėdami namuose jaučiame, kad gyvenimas keičiasi. Todėl įdomu tai patyrinėti įdėmiau. Nerimas kyla daug kam, o jis turi ir ilgalaikių, ir trumpalaikių pasekmių. Panašių tyrimų yra jau net ir Lietuvoje. Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkai neseniai vieną atliko. Regis, kartos jį. Tačiau mums buvo įdomu pažiūrėti plačiau ir tyrimą atlikti daugybės šalių gyventojams pateikiant tuos pačius klausimus“, – aiškino mokslininkas.
Norime palyginti, kaip skirtingi vyriausybių reagavimo modeliai atsiliepia žmonių sveikatai, savijautai, streso pojūčiui.
Pasak jo, tai itin įdomu, nes skirtingos valstybės kovai su pandemija naudoja skirtingas priemones – nuo labai lengvų iki ypač griežtų.
„Norime palyginti, kaip skirtingi vyriausybių reagavimo modeliai atsiliepia žmonių sveikatai, savijautai, streso pojūčiui. Klausiame ne tik apie savijautą, pokyčius gyvenime, bet prašome vertinti ir valstybių veiksmus. Bus įdomu tirti, kaip streso lygis kinta pandemijos metu, nes vienose šalyse viskas tik prasideda, o kitose, tarkime, Italijoje, tikėkimės, jau pasiektas pikas“, – pasakojo V.Noreika.
Mokslininkas tikisi, kad tyrimas padės geriau suprasti žmonių poreikius tiek politikos formuotojams, tiek psichologams, medikams.
„Norime kreipti didesnį dėmesį į psichikos sveikatą. Ypač tų žmonių, kurie jau turi nerimo sutrikimų ar depresiją. Jiems gali būti sunkiausia šiuo metu“, – teigė V.Noreika.
Anot jo, neseniai panašus tyrimas atliktas JAV ir jis atskleidė gana netikėtų dalykų. Pavyzdžiui, tai, kad didžiausią stresą patiria jauniausi žmonės.
„Kuo jaunesni – tuo daugiau nerimauja, o kuo vyresni – tuo mažiau, nors būtent jie yra didžiausios rizikos grupėje. Gal dėl to, kad jie jau patyrę gyvenimo, gal kad jauniems žmonėms pokyčiai didesni. Jie pripratę lėkti, gyvenimas labai intensyvus ir staiga sustoja viskas. Bet nespėliokime, palaukime, kol bus rezultatai Lietuvoje“, – intrigą paliko V.Noreika.
Pasak jo, apklausa anoniminė, visiškai nesudėtinga, klausimai paprasti. Tereiks atskleisti savo savijautą, nuotaikas, įvertinti kovos su koronavirusu priemones.
Tarpinius rezultatus mokslininkai ketina pristatyti po mėnesio. Tyrimas bus kartojamas, siekiant stebėti, kaip situacija kinta.
„Tyrimų iš to bus daug. Rezultatai galės būti skelbiami ir analizuojami keletą metų, seniai pabaigus tyrimą. Visi jo duomenys bus prieinami atvirai mokslo tinklalapyje. Jie nepriklausys konkrečiai mokslininkų grupei, bus laisvai prieinami visiems mokslininkams ir specialistams“, – teigė jis.
Per pirmąją dieną tyrime spėjo dalyvauti 15 tūkst. žmonių.
Iš Baltijos šalių tyrime kol kas dalyvauja tik Lietuva, tačiau estų mokslininkai po kelių dienų taip pat turi pradėti apklausas. Latvija projekte nedalyvauja. Lenkijoje tyrimas jau atliekamas.
