2020 05 15

Mokslininkai: gyventojų judumas išaugo, bet karantino laikomasi pavyzdingai

Koronaviruso banga Baltijos šalyse yra smarkiai susilpnėjusi, tačiau išlieka tikimybė sulaukti ir naujos bangos. Taip pat smarkiai išaugo žmonių judumas, o kai kuriomis savaitės dienomis Lietuva pasiekia ikikarantininį aktyvumo lygį, naujausioje analizėje teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai.
Sekmadienio karantino popietė prie Kauno marių
Sekmadienio karantino popietė prie Kauno marių / Mariaus Vizbaro / 15min nuotr.

Apie tai skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Visgi, nors gyventojai vis dažniau eina į darbą ir lankosi viešose vietose, kol kas namuose dar praleidžiama daugiau laiko, nei įprastai, taip pat daugelis darbuotojų tebedirba iš namų (žr. 1 ir 2 pav).

LSMU nuotr./1 pav.
LSMU nuotr./1 pav.
LSMU nuotr./2 pav.
LSMU nuotr./2 pav.

Tyrėjai pastebi, kad ir toliau karantinas išlieka efektyvesnis didžiuosiuose šalies miestuose, o šiandien jis efektyviausias Vilniuje (žr. 3 pav.).

LSMU nuotr./3 pav.
LSMU nuotr./3 pav.

Lietuva, lyginant su kaimyninėmis, taip pat Vakarų Europos šalimis, taiko ganėtinai švelnų karantiną. Vakarų Europos valstybės net ir pabaigusios karantiną laikosi kur kas griežtesnių priemonių ir suvaržymų. Pastebimas ir išaugęs Baltarusijos dėmesys pandemijai – ši šalis, nors ir nežymiai, tačiau taip pat pradėjo laikytis karantino (žr. 4 pav.).

LSMU nuotr./4 pav.
LSMU nuotr./4 pav.

Atsižvelgę į epidemijos vystymosi eigą, LSMU ir LEI mokslininkai palygino Lietuvos ir skirtingų šalių scenarijų. Pastebima, kad šiuo metu blogiausia situacija yra Baltarusijoje, kur santykinis sergamumas koronavirusu yra didesnis net 5 kartus. Lenkijoje matomi pozityvūs rodikliai – nepaisant to, kad šalis didelė ir turi didelių miestų su aukštu gyventojų tankiu, Lenkijai pavyksta išlaikyti žemus sergamumo rodiklius (žr. 6 pav.).

LSMU nuotr./5 pav.
LSMU nuotr./5 pav.
LSMU nuotr./6 pav.
LSMU nuotr./6 pav.

Įvertinę, kaip Lietuva atrodytų pritaikius kitų šalių epidemijos eigą pagal mirštamumą, tyrėjai įžvelgė labai ženklius skirtumus. Jei Lietuvoje būtų Švedijos scenarijus, šiandien turėtume 883 mirties atvejus. Lenkijos padėtis taip pat nėra pastovi – matoma, kad mirštamumas šioje šalyje viršija Lietuvos statistiką. Tai gali lemti didesni šalies miestai ir didesnis COVID-19 atvejų skaičius, iš kurių statistiškai pasitaiko ir daugiau sunkių atvejų (žr. 7 pav.)

LSMU nuotr./7 pav.
LSMU nuotr./7 pav.

Sunkiausia Lietuvos scenarijų lyginti su Rusija ir Baltarusija, kur statistiniai duomenys nėra tikslūs.

LSMU ir LEI mokslininkai bei visuomeninės grupės www.united4health.lt nariai atlieka COVID-19 infekcijos plitimo Lietuvoje epidemiologinę stebėseną ir naujausius modeliavimo bei prognozavimo rezultatus skelbia interneto tinklalapyje.

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad analizuojamame „Google“ duomenų rinkinyje pateikiami naujausi Lietuvos duomenys yra gegužės 7 dienos. Duomenyse galimi netikslumai dėl skaičiavimo ar informacijos surinkimo metodikų, taip pat pateikti ne visi regionų duomenys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų