Nauda kariniam mobilumui
Neryje tarp Vilniaus ir Kauno galėtų plaukioti pramoginiai laivai, tačiau „Neries vandens kelias taip pat turi svarbų strateginį potencialą, ypač karinio mobilumo srityje“. Taip rašoma VVKD puslapyje, pristatant Neries upės vandens kelio plėtrą, Vilniaus ir Kauno sujungimą bei infrastruktūros vystymą.
Anot VVKD, šis kelias užtikrintų galimybę „pervežti stambiagabaričius krovinius be svorio ribojimų ir be poreikio išmontuoti įrangą, kas ženkliai sumažina kaštus“: „Be to, jis sujungia Vilnių su Klaipėdos uostu, padedant užtikrinti greitą ir efektyvų tiek karinės, tiek civilinės logistikos pervežimą.
Šios galimybės būtų dar sustiprintos įrengus laivų šliuzą per Kauno hidroelektrinės užtvanką, kuris atvertų papildomas logistikos galimybes ir užtikrintų sklandesnį transportą.“
Tačiau šis argumentas dėl karinio mobilumo ir strateginio pritaikymo netruko sulaukti gamtosauga besirūpinančių mokslininkų neigiamo įvertinimo.
Lietuvos kariuomenė savo ruožtu pranešė, kad „karinio mobilumo upėmis klausimas šiuo metu nėra Lietuvos kariuomenės darbotvarkėje, tačiau neatmestina, kad atlikus gilią analizę ateityje, ši tema gali būti aktuali“.
Taip šalies ginkluotosios pajėgos komentavo Vilniaus miesto savivaldybės merui Valdui Benkunskui kalbant apie Neries upės pritaikymą transportui. Sostinės vadovas BNS yra sakęs, kad Neris galėtų būti vienas evakuacijos iš Vilniaus kelių, upę galima būtų pasitelkti karinio mobilumo reikmėms.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako nematanti poreikio šalies vidaus vandenų naudoti kariniam mobilumui, tačiau pabrėžia, kad tai neužkerta kelio savivaldybėms vystyti savo iniciatyvų.
Gali sukelti svyravimus
Tokios kalbos neramina mokslininkus, kurių teigimu, pritaikę Nerį tokioms reikmėms ne tik prarasime vieną iš paskutinių natūralių didžiųjų Europos upių, bet ir įteiksime puikų ginklą Baltarusijos diktatoriui į rankas.