Kiek daugiau nei prieš metus, Kinijos valdžia bandė nuslėpti faktą apie Uhano mieste atsiradusį „mįslingą plaučių uždegimą“. Tačiau pamačius, kad padėtis nevaldoma, paskutinę 2019 metų dieną apie žaibiškai plintančią epidemiją buvo pranešta pasauliui.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) taip pat delsė reaguoti – koronavirusas pripažintas pandemija tik tuomet, kai 18 pasaulio valstybių COVID-19 buvo diagnozuota daugiau nei 18 tūkst. pacientų.
Dr. Gytis Dudas, Švedijoje gyvenantis ir dirbantis epidemiologas, evoliucinis biologas, įsitikinęs, kad Azijos šalys geriau susitvarkė su pandemija, nes sugebėjo pasimokyti iš ankstesnių ligų protrūkių ir nedelsė reaguoti. O Vakarai ignoravo problemą ir dėl to sulaukė skaudžių pasekmių.
„Kinai palyginti anksti paskleidė žinią, kad vyksta pandemija. Taip pat išskyrė viruso genomo seką. Visas pasaulis turėjo mėnesį ar du pasiruošti, tačiau visi sėdėjo ir laukė, kol bus daugiau informacijos. Nepaisant to, kad jau ganėtinai anksti buvo galima numatyti, kad vyksta kažkas tikrai blogo. Pavyzdžiui, kai Tailande prasidėjo pirmieji bendruomeniniai protrūkiai. Atsirado pacientų, kurie nekontaktavo su atvykusiais iš užsienio. Tai buvo patys pirmieji signalai, kad to, kas vyksta, nesuvaldysime taip lengvai. Tačiau visas pasaulis sėdėjo ir tikėjosi, kad gal kokiu nors stebuklingu būdu nieko nenutiks“, – apie pandemijos pradžią pasakojo mokslininkas.
Visas pasaulis sėdėjo ir tikėjosi, kad gal kokiu nors stebuklingu būdu nieko nenutiks.
Lietuvos startas
Lietuva suskubo – pirmoji Europoje paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją dar vasario 26 dieną. Tačiau to nepakako. Jau netrukus paaiškėjo, kad esamų apsaugos priemonių per mažai, o naujų pirkimas – komplikuotas procesas.
Jau po dviejų dienų – vasario 28 dieną – šalyje užfiksuotas pirmasis COVID-19 atvejis. Kovo 16 dieną, užsikrėtusių skaičiui išaugus iki 12-kos, šalyje paskelbtas visuotinis karantinas.
Pandemijos valdymo klaidos
Jau netrukus ėmė ryškėti pirmosios pasiruošimo pandemijai spragos. Medikams vis garsiau prabylant apie apsaugos priemonių trūkumą, tuometinis Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, teigė, kad jų tiekiama pakankamai.
Lietuvos medikų sąjūdis pareiškė nepasitikėjimą A.Veryga ir pareikalavo jį nušalinti nuo Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovo pareigų, o gydytojams į pagalbą atskubėjo privačios iniciatyvos – už surinktas lėšas pirktos apsaugos priemonės, medicinos įranga.
Dar viena pandemijos valdymo Lietuvoje klaida specialistai vadina buvusios Vyriausybės delsimą skelbti antrąjį karantiną.
Medicinos specialistų vertinimu, griežtų ribojimų atidėliojimas dėl rudenį vykusių rinkimų turėjo pasekmių – jau gruodžio viduryje Lietuva ėmė pirmauti pasaulyje pagal naujų atvejų skaičių 100 tūkst. gyventojų, o gruodžio 23 dieną pasiektas dienos susirgimų skaičiaus pikas – per parą patvirtinti 3737 nauji atvejai, net 50 žmonių mirė.
„AstraZeneca“ krizė
Pasikeitus Vyriausybei, karantino ribojimai buvo sugriežtinti. Per Kalėdas Lietuvą pasiekė pirmosios vakcinos.
Tačiau jau netrukus, premjerės Ingridos Šimonytės ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio laukė kritikos banga.
Vis daugiau žmonių Lietuvoje ir pasaulyje ėmė atsisakyti skiepytis „AstraZeneca“ vakcina dėl gandų apie sunkius pašalinius poveikius.
Dėl pasirodžiusių pranešimų, kad vakcina gali padidinti kraujo krešulių riziką Lietuva pasekė keliolikos kitų Europos Sąjungos šalių pavyzdžiu ir sustabdė skiepijimą nuo koronaviruso „AstraZeneca“ vakcina, nors anksčiau tiek A.Dulkys, tiek premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad to daryti nesirengiama.
Vakcinacija sustabdyta iki kol Europos vaistų agentūra (EVA) pateiks galutines išvadas dėl tromboembolijos atvejų ryšio su skiepais.
Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog komunikacija dėl „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso buvo nenuosekli, o ministro sprendimas stabdyti jos naudojimą sudavė smūgį vakcinos patikimumui gyventojų akyse.
Gavus palankias EVA išvadas, bus svarstoma „AstraZeneca“ leisti skiepytis visiems norintiems, be prioritetinės eilės, pareiškė SAM vadovas.
Naujos atmainos – nauji iššūkiai
Žiemą Lietuvai išgyvenant pandemijos piką, iš Jungtinės Karalystės atkeliavo žinia apie atrastą naują, labiau užkrečiamą COVID-19 atmainą.
Netrukus tapo žinoma ir apie kitas dvi pasaulyje susirūpinimą keliančias koronaviruso atmainas – B.1.35, pirmiausia nustatytą Pietų Afrikos Respublikoje, ir P.1, dar vadinamą braziliškąja.
Vyriausybės duomenų analitikas Aistis Šimaitis teigia, kad Lietuvoje šiuo metu dominuoja sulietuvėjęs ispaniškas koronaviruso mutacijos variantas – B1.177.LTU. Tačiau daugėja ir vadinamosios britiškos mutacijos B.1.1.7 – tai ypač pastebima savivaldybėse, kuriose epidemiologinė situacija pati prasčiausia.
Ebolos viruso kilmę tyrusiems mokslininkams vadovavęs dr. Gytis Dudas pasakoja, kad mokslininkus gerokai nustebino B.1.1.7 atsiradimas – maždaug 40 procentų greičiau plintanti atmaina atrodo, lyg būtų iš mokslinės fantastikos srities. Tačiau panašiu metu aptiktos braziliškoji ir Pietų Afrikos atmainos gali tapti gerokai pavojingesnės, nes iš dalies gali apeiti imuninį atsaką, susidariusį persirgus kitomis atmainomis.
