Sveikatos ekspertų tarybos narys V.Zemlys-Balevičius COVID-19 plitimo tendencijas antradienį apžvelgė nuotolinėje spaudos konferencijoje po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda.
Mokslininkas pasakojo, jog sekmadienį iš NVSC gavo informaciją apie COVID-19 atvejų židinius ir tipus.
„Ta informacija gana konfliktiška. Pavyzdžiui, mes turime židinį: židinio tipas ir aprašymas vienas kitam prieštarauja“, – komentavo jis.
V.Zemlys-Balevičius teigė, jog 50 proc. NVSC surinktos informacijos apie COVID-19 atvejus yra neanalizuotina.
„Mes turim 50 proc. atvejų, kurie nėra iki galo ištirti. Tai reiškia, kad bet kokia papildoma analizė – kažkokios tendencijos pasakymas ir taip toliau – nelabai turi prasmės, nes po tuo 50 proc. slypi povandeniniai vandenys, kur mes nežinom, iš kur [virusas] ateina“, – dėstė jis.
Sako, kad lėtėjimo neužtenka
Prezidento sudaryta Sveikatos ekspertų taryba išvadas dėl COVID-19 plitimo padarė remdamasi likusiais duomenimis, tikino V.Zemlys-Balevičius.
„Numetus tuos 50 proc. neištirtų atvejų, išsiskiria šeiminiai atvejai – yra maždaug 20 proc. Kas irgi sakyčiau – šeiminiai atvejai – dalis neištirtų, nes jeigu mes sakom, kad užsikrėtė šeimoje, tai į šeimą virusą kažkas turėjo atnešti.
Ir iš likusių atvejų išsiskiria darbovietės – kad darbovietės yra pastovus užsikrėtimų šaltinis, ir padidintų rizikų zonos – ligoninės ir globos įstaigos“, – vardijo matematikas.
-
A.Veryga: stabdant COVID-19 plitimą siūlomi du nauji ribojimai: mažiau žmonių ir jokių nuolaidų
-
Koronaviruso situacija lapkritį: 340 mirčių, jaunesnės aukos, protrūkiai persikėlė į šeimas
-
Nacionalinės laboratorijos vadovas: priemones COVID-19 tyrimams pavyko įsigyti pigiau
-
Lietuvoje: 1187 nauji COVID-19 atvejai, daugiausia – Kauno apskrityje, ligoninės ir slaugos namai išlieka didžiausiais židiniais, mirė 19 žmonių
Į šias vietas mokslininkai esą ir rekomendavo atkreipti dėmesį įvedant naujus karantino ribojimus.
„Mūsų rekomendacijos karantino stiprinimui, kad reikia atsižvelgti į darbovietes ir į padidintos rizikos zonas – tai, ką mes galime matyti iš duomenų.
O kur yra neištirti atvejai ir šeiminiai, galime rekomenduoti iš mokslinių rekomendacijų, kokie yra efektyvūs pandemijos valdymo principai, tai reiškia, kad ypatingą dėmesį reikia kreipti į asmenų susibūrimo vietas, ypač šeimoje ir artimųjų rate, bei ugdymo įstaigas“, – kalbėjo V.Zemlys-Balevičius.
Jis išreiškė pritarimą Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos siūlymui visiškai pereiti prie nuotolinio mokymo.
„Mes pastebėjom, kad karantino priemonės neveikia, reikia jas stiprinti. Iš dabartinių vektorių, iš kur ateina užsikrėtimai, šveitimo įstaigos yra vienas iš jų. Deja, mes negalim žinoti, bet galim įtarti, kad po šeiminiais atvejais, ir po neištirtais atvejais yra ir ugdymo įstaigos. Pritarčiau šitam apribojimui, ypač kai ir švietimo profsąjungos sako“, – komentavo V.Zemlys-Balevičius.
Mes pastebėjom, kad karantino priemonės neveikia, reikia jas stiprinti.
Mano, kad su karantinu pavėlavom
Paklaustas, kodėl mano, jog karantino priemonės neveikia, mokslininkas teigė, kad įvedus antrąjį karantiną COVID-19 atvejų augimas lėtėja, bet to nepakanka.
„Mes matom, kad pirmam karantine buvo tolygus visų rodiklių žemėjimas visą laikotarpį, pradedant nuo karantino pradžios iki pabaigos. O šiuo karantinu stebime, kad buvo iš pradžių teigiamas poveikis, sumažėjimas, o po to vyko atšokimas.
Atvejų skaičius yra apsistabilizavęs, yra tikrai pasiektas augimo lėtėjimas, bet mes turim omeny, kad turim apie 2 tūkst. atvejų – savaitinis vidurkis yra apie 1,9 tūkst. – ir lėtėjimo mums neužtenka. Iš tų 2 tūkst. žmonių, kurie užsikrečia kiekvieną dieną, 6 ar 8 proc. eina į ligonines“, – dėstė V.Zemlys-Balevičius ir pridūrė, jog vietų ligoninėse skaičius ribotas.
COVID-19 epidemijos valdymo priemonės, pasak jo, turėtų būti tokios, kad atvejų sumažėtų bent iki 300 per dieną.
„Kodėl tai neveikia ir ką reikėtų taikyti? Aišku, aš kaip duomenų ekspertas galiu pasakyti: visų pirma – bazinė higiena yra susitvarkyti duomenis, kad mes galėtume tiksliau atsakyti, iš kur tie atvejai, taikyti tikslines priemones <...>. Mes galim mojuoti kirviu, kai galėtume taikyti chirurgo skalpelį“, – vaizdingai komentavo matematikas.
Jis darė prielaidą, kad Lietuvoje valdyti COVID-19 sekasi sunkiau nei kitose valstybėse, nes per vėlai įsivedėme karantiną: „Jeigu vėluoji įsivesti karantiną – pas mus buvo pavėluotas – turi blogesnį scenarijų.“
Valstybės, kurios karantiną įvedė vėliau, dabar, anot mokslininko, turi taikyti griežtesnes priemones ir ilgiau laukti, kol jos suveiks.
Situacija savivaldybėse skirtinga
Spręsdamas iš surinktų duomenų, V.Zemlys-Balevičius teigė negalintis pasakyti, ar dabar fiksuojamas COVID-19 atvejų pikas.
„Noriu padėkoti visiems žmonėms, kurie laikosi apribojimų, nes jų dėka mes ir kontroliuojam situaciją. Ir ar mes važiuosim žemyn, ar kilsim į viršų, <...> priklauso nuo priemonių ir nuo visuomenės, kai visuomenė laikosi karantino sąlygų. Dabar mes turim sulėtėjimą, bet ar tai yra pikas, iš duomenų to negalime pasakyti“, – tvirtino mokslininkas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kambarys, baras ir klasė: kaip koronavirusas platinamas oru
Spaudos konferencijoje antradienį taip pat dalyvavusi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Audronė Jakaitienė tikino, jog mokslininkų anksčiau atliktos COVID-19 plitimo prognozės pasitvirtino.
„Tendencijos yra didėjančia linkme, bet jų augimas yra sulėtėjęs. Tą matome tiek ir per parą aktyvių užsikrėtusių skaičiuje, tiek ir stacionare gydomų [pacientų] skaičių dinamikoje. Prognozės, kurias esame teikę anksčiau, atitinka dabartinį plėtros scenarijų, tiesa, su tam tikromis paklaidomis“, – dėstė ji.
Mokslininkė teigė, kad vadinamasis reprodukcinis skaičius R Lietuvoje dabar siekia 1,03.
Virusas 80 proc. savivaldybių plinta.
„Analizuojant savivaldybių duomenis, situacija Lietuvoje yra heterogeniška. Apie 80 proc. savivaldybių nuo karantino įvedimo turi didesnį įvertį nei 1, tai reiškia, kad virusas 80 proc. savivaldybių plinta. Tačiau, kas yra gerai, kad plitimas yra pastovus, nebeauga ir nesiekia 100 proc.“, – nurodė A.Jakaitienė.
Ji akcentavo, kad įvestos karantino priemonės veikia, bet esą reikia naujų.
„Jų reikia šiek tiek griežtesnių, ir ypač žmonių susibūrimuose, ugdymo įstaigose, darbovietėse, sveikatos priežiūros ir globos įstaigose“, – vardijo A.Jakaitienė.
Operacijų vadovas, kadenciją baigiantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga anksčiau užsiminė, jog Vyriausybė spręs, ar iki dviejų riboti viešumoje leidžiamą žmonių skaičių bei drausti reklamuoti akcijas. Esą taip bus bandoma mažinti žmonių kontaktų skaičių, o tuo pačiu ir COVID-19 plitimo mastą.
Vyriausybės posėdis – trečiadienį.
