Dalia Bikauskaitė, Saugios laivybos administracijos atstovė, sako, kad, jeigu kranto linijos pokyčiai yra dideli, vadinasi kažkuriose vietose yra didelės smėlio pernašos. Tokie reiškiniai jau gali daryti įtaką gyliams priekrantės zonoje, praneša LNK „Žinios“.
Už saugią laivybą atsakingi specialistai pastebi, kad Kuršių nerijoje krantai vidutiniškai pakito 8, o kai kur ir iki 40 metrų. Vienur paplūdimiai susiaurėjo, kitur praplatėjo.
Prieš kelerius metus pakrantė Preiloje atrodė skurdžiai: pusės kilometro ruože bangos kaip peiliu nurėžė iki 10 m kopų. Dabar hidrografai čia fiksuoja didžiausią praplatėjimą. Priežastys nėra aiškios.
Baltijos pajūrio tyrimų ir aplinkos planavimo instituto mokslininkai sako, kad dažnai gamta susitvarko pati. Ten, kur daugelį metų buvo įlanka, po dešimtmečio jau gali susiformuoti iškyšulys. Dėl tokių pokyčių kranto linija gali keistis dešimtimis metrų,
Priešingai nei nykstanti smėlio juosta ties Palanga ar Olando kepure (Klaipėda), situacija Kuršių nerijoje stabilesnė. Tačiau baiminamasi, kad ateityje paplūdimiai čia gali siaurėti dėl pakrančių būklės Kaliningrado srityje.
„Po vandeniu ten smėlio beveik nelikę. Vien akmenys ir moreninis priemolis. Tad galima laukti, kad bėgant metams situacija, kuri yra Kaliningrado srityje, gali šiek tiek migruoti pas mus“, – sako profesorius Rimas Žaromskis.
Mokslininkai atmeta, kad Kuršių nerijos pakrantėms įtakos turi iš jūros siurbiamas smėlis. Jis gabenamas nuniokotiems Palangos paplūdimiams atkurti.
