Trečiojo 1863–1864 m. sukilėlių, nužudytų Lukiškių aikštėje Vilniuje, palaikų paieškų ir identifikavimo etapas truko nuo 2018 m. vasaros iki 2019-ųjų kovo.
Identifikavo ir K.Kalinauską
Spaudos konferencijoje kalbėjęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas teigė, kad akimirka – ypatinga: „Galima sakyti, kad baigti tyrimai identifikuojant Gedimino kalne atrastų 1863–1864 metų sukilimo vadų palaikus. Atlikę medicininius, antropologinius, genetinius tyrimus, žinome, kad tai žymiausi sukilimo lyderiai. Tarp jų – Žemaitijos sukilimo vadas, generolas Zigmantas Sierakauskas, žymus Europos demokratas, ir Konstantinas Kalinauskas, Gardino vaivadijos sukilėlių vadas, vėliau faktinis viso Lietuvos sukilimo vadas, aukščiausių įgaliojimų komisaras, taip pat žurnalistas, rašytojas, baltarusių raštijos pradininkas. Tai ypatingas istorijos momentas ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijai, Baltarusijai, visai istorinės Lietuvos valstybei, už kurios atkūrimą šie sukilėliai kovojo.“
Ministras taip pat patvirtino, kad šių metų rudenį bus iškilmingos laidotuvės, jose dalyvaus ir Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos atstovai, ketinama kviesti aukščiausius šių šalių vadovus. „Nuspręsta, kad vardai, pavardės bus užrašytos lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis, taip pabrėžiant sukilimo svarbą visiems šiems kraštams, visoms šioms tautoms“, – teigė M.Kvietkauskas.
Palaidoti šie XIX a. didvyriai bus Rasų kapinių centrinėje koplyčioje, kur rengiamas kolumbariumas. Laiko palaidojimui organizuoti prireikė nemažai, kol kas nesakoma tiksli perlaidojimo data, nes nėra žinoma, kada tiksliai baigsis viešųjų pirkimų procedūros.
Rasta 20 palaikų iš 21 nužudytojo
Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus archeologas Gytis Grižas priminė, kad archeologai 2017–2018 m. tyrė apie 170 kv. m ploto teritoriją, joje 14-oje duobių atrasti 20-ies sukilėlių palaikai ir jų fragmentai. Vienoje duobėje buvo užkasti trys, keturiose – po du ir dešimtyje duobių – po vieną žmogų.
Palaidojimu archeologas to nevadina, jo teigimu, žmonės buvo užkasti nesilaikant deramos pagarbos. Vyrai buvo nuo 18 iki 53 metų amžiaus. Anot G.Grižo, visi jie sumesti buvo į duobes, užkasti be karstų, netaisyklingoje padėtyje, kai kurie už nugaros surištomis rankomis, kai kurie su maišais ant galvos. Palaikai apipilti kalkėmis.
„Prie jų buvo smulkių drabužių liekanų, medaliukų, perlamutinių sagų, dirželių sagčių, odinės avalynės liekanų. Beveik prie visų rasta asmeninių daiktų – katalikiškų kryželių, medaliukų. Ant Zigmanto Sierakausko rankos piršto rastas vestuvinis žiedas su užrašu lenkų kalba „Zigmantas ir Apolonija“. (…)
Pagal turimus istorinius duomenis žinoma, kad Lukiškių a. mirties bausmė įvykdyta 21 sukilėliui. Devyni sukilėliai buvo sušaudyti, dvylika pakarti. Sukilėlių tapatybes atskleisti padėjo ir egzekucijų kalendorius, nes tą pačią dieną nužudyti sukilėliai buvo užkasami vienoje duobėje“, – sakė G.Grižas.
Dar vieno sukilėlio archeologams teks ieškoti toliau. G.Gižas patvirtino, kad darbus ketinama pradėti gegužės vidury. Tas neatrastas sukilimo dalyvis yra kun. Stanislovas Išora, nes tarp dabar atrastų palaikų jo nėra. Greičiausia jo palaikai tebėra ant Gedimino kalno.
S.Išoros giminės dar gyvi, tad gauti jų DNR mėginiai, tačiau nė su vienais iš palaikų jie nesutapo.
Sudėliotas visas mirties bausmių kalendorius
Vilniaus universiteto mokslo prorektorius prof. dr. Rimantas Jankauskas pateikė visą kalendorių, kada kuris atrastas sukilėlis buvo nužudytas. Pirmasis atrastas buvo K.Kalinauskas, kuriam mirties bausmė įvykdyta vėliausiai – 1864 m. kovo 10 d.
Kaip teigė prof. R.Jankauskas, galutiniam K.Kalinausko identifikavimui labai pagelbėtų Baltarusija – jos teritorijoje yra palaidotas K.Kalinausko brolis, tad galima būtų sulyginti genetinius mėginius. Deja, iš Baltarusijos oficialaus atsakymo dėl tokių darbų negauta.
Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros ir Istorijos fakulteto asistentė dr. Justina Kozakaitė pasakojo, kad vidutinis sukilėlių ūgis buvo apie 165–168 cm, aukščiausias iš jų buvo Aleksandras Renkovskis – 177 m ūgio. Tyrimai taip pat parodė, kad tarp nužudytųjų keli sirgo mažakraujyste, užfiksuota nemažai uždegimo atvejų. Jų dantys nebuvo gydomi.
„Dauguma sukilėlių rūkė – nikotino žymės ant dantų konstatuotos“, – dar vieną įdomybę atskleidė J.Kozakaitė.
Taip pat identifikuojant palaikus buvo naudingi duomenys apie ypatingus požymius. Tarkim, dūriai krūtinės srityje, dar tik giję nužudymo metu, leido identifikuoti Vladislovą Nikoliajų.
Lietuvos istorijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė tvirtino, kad į tyrimus istorikai įsitraukė jau vėliau, kai archeologai buvo atlikę didelę dalį darbų. Tyrimai beveik baigti, deja, ne visų asmenų yra žinomi gimimo metai, kad būtų galima įrašyti kolumbariume sukilėlių gimimo ir mirties datas.
Ji taip pat paminėjo, kad vienuolika asmenų yra iš dabartinės Lietuvos teritorijos, keturi iš Lenkijos, vienas iš Ukrainos – Z.Sierakauskas, kiti iš Baltarusijos. Visi jie buvo katalikai, išskyrus vieną asmenį, jis buvo evangelikas liuteronas, kas, anot istorikės, yra labai svarbu, laidojant asmenis.
Knyga apie ant Gedimino kalno atrastus sukilėlius, anot T.Bairašauskaitės, jau beveik baigta, po kelių savaičių ją ketinama atiduoti redaguoti.
